Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, tačiau ar kada susimąstėte, kad ją galima paruošti dar paprasčiau ir skaniau nei įprastai? Vienas žinomas biochemijos profesorius netyčia atrado metodą, kuris apvertė aukštyn kojomis visus tradicinės kavos ruošimo principus. Šis atradimas tapo sensacija tiek tarp kavos mėgėjų, tiek tarp profesionalių baristų.
Kaip viskas prasidėjo
Profesorius, kuris jau 15 metų tyrinėja augalinių junginių biochemiją, niekada nemanė, kad jo laboratoriniai eksperimentai pakeis tai, kaip žmonės ruošia kavą. „Viskas prasidėjo nuo nesusipratimo,” – juokiasi mokslininkas. „Tyriau kavos pupelėse esančių antioksidantų išsiskyrimą skirtingose temperatūrose, kai pastebėjau keistą dėsningumą.”
Pasak profesoriaus, tradicinis kavos ruošimo metodas, kai verdantis vanduo pilamas ant maltų pupelių, nėra optimalus norint išgauti geriausią skonį ir aromatinius junginius. „Mes visi buvome klaidinami dešimtmečius,” – teigia jis.
Revoliucinis metodas
Profesorius metodas stebina savo paprastumu. Užuot naudojęs įprastą verdantį vandenį (92-96°C), profesorius siūlo ruošti kavą naudojant dviejų temperatūrų vandenį ir specialią laiko seką.
„Pirma, ant kavos miltelių užpilame nedidelį kiekį 65°C temperatūros vandens – tik tiek, kad sudrėkintume kavą. Palaukiame lygiai 27 sekundes – šis laikas yra kritiškai svarbus. Tada užpilame likusį vandenį, kurio temperatūra yra 85°C, ir paliekame 3 minutes ir 45 sekundes,” – aiškina profesorius.
Šis metodas, kurį jis pavadino „Dvigubo šoko metodu”, leidžia išsiskirti skirtingiems aromatiniams junginiams skirtingu metu, o galutinis rezultatas – neįtikėtinai švelni, sodraus skonio kava be kartumo.
Baristų reakcija
Iš pradžių profesionalūs baristai skeptiškai žiūrėjo į naująjį metodą. Vienas žinomas kavos centro vyriausiasis barista Vienas patyręs barista prisimena: „Kai išgirdau apie biochemiko sugalvotą kavos ruošimo būdą, pagalvojau – dar vienas diletantas bando mokyti profesionalus. Tačiau kai išbandžiau jo metodą, buvau priblokštas.”
Barista pasakoja, kad naujasis metodas atskleidžia kavos pupelių skonius, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pajusti. „Ypač tai pastebima su šviesiai skrudintomis Etiopijos ir Kenijos kavos pupelėmis. Jose jaučiasi vaisinės, citrinų natos, kurios anksčiau būdavo nustelbiamos kartumo,” – entuziastingai kalba barista.
Po pirmųjų sėkmingų bandymų metodas greitai išplito po šalies kavines. Šiuo metu jau daugiau nei 35 kavinės siūlo kavą, paruoštą pagal profesoriaus metodą.
Kodėl tai veikia?
Profesorius Jankauskas aiškina mokslinį šio metodo pagrindą: „Kavos pupelėse yra šimtai skirtingų junginių, kurie išsiskiria skirtingose temperatūrose. Problema ta, kad kai kurie skanūs junginiai išsiskiria žemesnėje temperatūroje, o karčiosios medžiagos – aukštesnėje.”
„Mano metodo esmė – pirmiausia žemesnėje temperatūroje išgauti švelnius, aromatinius junginius, o tik tada, jau suaktyvinus pagrindinius kavos komponentus, pridėti karštesnio vandens, kuris išskiria likusius junginius, bet nesunaikina jau išskirtų aromatų,” – pasakoja mokslininkas.
Biochemikas taip pat pabrėžia vandens kokybės svarbą: „Idealu naudoti minkštą vandenį, kurio pH yra 7,2-7,4. Tokį vandenį galima paruošti įpilant į litrą filtruoto vandens žiupsnelį valgomosios sodos.”
Prietaisai nereikalingi
Vienas didžiausių šio metodo privalumų – jam nereikia brangių prietaisų. „Užtenka paprasto puodelio, kavos malūnėlio ir termometro,” – sako profesorius. „Net paprasčiausias kavos filtrų laikiklis ar prancūziškas presas puikiai tinka.”
Tai patvirtina ir kavos entuziastai, kurie išbandė metodą namuose. „Anksčiau galvojau, kad norint gerti tikrai gerą kavą, reikia investuoti šimtus eurų į espresso aparatą. Dabar suprantu, kad svarbiausia – tinkamas metodas ir geros pupelės,” – dalinasi įspūdžiais kavos mėgėjas Vienas kavos mėgėjas.
Tarptautinis pripažinimas
Profesoriaus Jankausko atradimas neliko nepastebėtas ir tarptautinėje arenoje. Viename prestižiniame kavos žurnale paskyrė metodui išsamų straipsnį, o viename tarptautiniame kavos festivalyje profesoriaus kavos ruošimo demonstracija sulaukė milžiniško susidomėjimo.
„Nesitikėjau tokio dėmesio,” – kukliai kalba profesorius. „Juk aš nesu kavos ekspertas, tiesiog taikiau mokslinius principus spręsdamas kasdienę problemą.”
Šiuo metu Jankauskas bendradarbiauja su keliais Europos universitetais, siekdamas ištirti savo metodo poveikį skirtingoms kavos rūšims ir skrudinimo lygiams. „Turime duomenų, kad metodas ypač gerai veikia su vidutinio skrudinimo pupelėmis, tačiau norisi tai patvirtinti didesniu mastu,” – pasakoja jis.
Ateities planai
Profesorius neslepia, kad neketina užpatentuoti savo atradimo: „Noriu, kad šis metodas būtų prieinamas visiems. Gera kava – universali teisė, ne privilegija.”
Jis taip pat planuoja išleisti išsamią metodiką, kaip pritaikyti jo atradimą skirtingoms kavos ruošimo sistemoms – nuo paprastų filtrinių kavos aparatų iki sudėtingų espresso mašinų.
„Kavos ruošimas – tai ne tik mokslas, bet ir menas,” – filosofiškai svarsto profesorius. „Mano metodas – tai tik pagrindas, ant kurio kiekvienas gali kurti savo kavos istoriją, pridėdamas savo interpretacijas ir atrasdamas naujus skonių niuansus.”
Tuo tarpu kavos industrija stebi šį fenomeną su dideliu susidomėjimu. Ar profesoriaus Jankausko „Dvigubo šoko metodas” iš tiesų pakeis tai, kaip pasaulis ruošia kavą? Laikas parodys, tačiau viena aišku – kartais didžiausi atradimai gimsta netikėčiausiose vietose, net biochemijos laboratorijoje.
