Kiekvieną vakarą ta pati rutina: pilvas kaip balionas, ramunėlių arbata, ir viltis, kad rytoj bus lengviau. Kartais padėdavo, dažniau – ne. Kol vieną dieną vaistininkė, dirbanti toje pačioje vaistinėje jau dvidešimt metų, paklausė: „O kodėl geri tik ramunėles?”
Kai papasakojo, ką pridėti ir kodėl, supratau, kad visą laiką gėriau tik pusę to, ko reikėjo. Jau po pirmo puodelio naujojo mišinio pajutau skirtumą, kurio nesitikėjau.
Vienas trūkstamas elementas, kuris viską keičia
„Ramunėlės atpalaiduoja raumenis, bet neišjudina to, kas sukelia problemą,” – paaiškino vaistininkė. „Tau reikia skaidulų, kurios dirbtų iš vidaus.”
Pasirodo, pilvo pūtimas dažnai atsiranda ne dėl vienos priežasties, o dėl dviejų: susikaupusių dujų ir sulėtėjusio žarnyno judėjimo. Ramunėlės sprendžia pirmąją problemą, bet antroji lieka.
Kai pridedi tirpiųjų skaidulų – linų sėmenų ar psyllium – jos absorbuoja vandenį, minkština turinį ir švelniai stumia viską tolyn. O karminatyvinės žolelės tuo metu ramina dujas ir spazmus.
Du veiksmai, vienas puodelis.
Receptas vienai stiklinei, kuris veikia
Vaistininkė užrašė ant recepto lapelio, ir aš jį saugau iki šiol.
Ramunėlių – vienas arbatinis šaukštelis džiovintų. Pankolio arba kmynų sėklų – vienas arbatinis šaukštelis, lengvai sutrintų. Pipirmėčių – vienas arbatinis šaukštelis šviežių arba pusė šaukštelio džiovintų.
Visa tai sudedi į puodelį, užpili 250 ml verdančio vandens, uždengi ir palauki 8–10 minučių. Nukoši.
Kai arbata šiek tiek atvėsta – ne karšta, bet dar šilta – įmaišai vieną arbatinį šaukštelį maltų linų sėmenų arba psyllium. Leidi minutę–dvi išbrinkti.
Ir išgeri per dešimt minučių, kol skaidulos dar suspenduotos.
Geriausias laikas, kurio niekas nepasako
„Kada gerti – pusė sėkmės,” – pasakė vaistininkė. Ir tai buvo tas dalykas, kurio niekada nebuvau girdėjęs.
Idealus laikas – 20–30 minučių prieš pusryčius. Tuščias skrandis, šiltas gėrimas, ir visas mechanizmas pradeda dirbti dar prieš pirmą kąsnį.
Jei rytą nesuspėji – galima valandą po lengvo valgymo. Bet ne iškart po sočių pietų ar vakarienės – tada skaidulos gali pridaryti daugiau bėdų nei naudos.
Kas nutiko po pirmo puodelio
Pirmą kartą išgėręs naują mišinį, per pusvalandį pajutau, kad pilvas tarsi „atsipalaidavo”. Ne skausmas, ne spazmai – tiesiog tas nuolatinis įtempimas pradėjo mažėti.
Buvo švelnaus burzgimo – ženklas, kad žarnynas pradėjo judėti. Po valandos atsirado natūralus noras apsilankyti tualete, ko anksčiau tekdavo laukti dienomis.
Per 3–5 dienas, geriant kas rytą, tuštinimasis tapo reguliaresnis, išmatos minkštesnės. Tas kasdieninis baliono jausmas po valgio beveik pradingo.
Kodėl veikia būtent šis derinys
Vaistininkė paaiškino paprastai: „Skaidulos – tai valytuvas, kuris stumia. Žolelės – tai ramintojas, kuris neleidžia skaudėti.”
Linų sėmenų arba psyllium skaidulos absorbuoja vandenį ir didina išmatų tūrį. Tai stimuliuoja peristaltiką – tuos bangų judesius, kurie stumia turinį per žarnyną.
Ramunėlės ir pipirmėtės atpalaiduoja lygiuosius raumenis, mažina spazmus. Pankolio ar kmynų sėklos – karminatyvai – traukia dujas ir neleidžia joms kauptis.
Kai visa tai veikia kartu, sprendžiamos abi problemos vienu metu.
Kam šis mišinys netinka
Vaistininkė įspėjo: ne visiems šis receptas tinkamas.
Nėščioms ir žindančioms – geriau pasitarti su gydytoju. Vaikams – dozę reikėtų mažinti bent perpus arba visai vengti. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite kepenų problemų – taip pat pirma pas specialistą.
Pradėkite nuo mažesnio puodelio – 150 ml, su minimaliu skaidulų kiekiu. Jei per dieną–dvi viskas gerai, galima didinti iki pilno puodelio du kartus per dieną.
Ir svarbiausia – jei pajutote stiprius spazmus ar alerginius požymius, nutraukite iš karto.
Dabar tai mano ryto ritualas
Ta vaistininkė tikriausiai nežino, kiek pakeitė. Metų metus galvojau, kad ramunėlių arbata – viskas, ko reikia. Pasirodo, trūko vieno paprasto ingrediento, kuris privertė sistemą dirbti taip, kaip turėjo.
Kartais sprendimas yra ne pakeisti viską, o pridėti tai, ko trūksta.
Jei jūsų ramunėlių arbata irgi neveikia – galbūt jai tiesiog reikia partnerio.
