Pavasaris ir vasara neša ne tik žalią žolę bei vaisingą dirvą, bet ir nepageidaujamus žemės gyventojus. Vienas iš tokių yra kurklys – paslaptingas, bet labai destruktyvus vabzdys, keliantis galvos skausmą sodininkams, daržininkams ir ūkio savininkams.
Kas yra kurklys ir kodėl jis pavojingas
Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) yra žemės vabzdys, turintis galingas, kastuvėlio formos priekines kojas. Jis puikiai prisitaikė gyventi po žemėmis ir ten kasa sudėtingus tunelius. Būtent ten pat deda kiaušinius. Šie vabzdžiai aktyviai graižo dirvą, naikina sėklas, šakneles, pažeidžia daigus. Viena patelė per sezoną gali padėti 200–300 kiaušinių, tad invazija gali būti įspūdinga.
Ką rodo lizdų aptikimas
Kai atveriate žemės grumstą ir randate spėsliai sudėtus gintarinius kiaušinėlius, galite būti tikri – tai kurklio lizdas. Viename ūkyje ar sode galima aptikti dešimtis lizdų, kas rodo intensyvų veisimąsi. Vienas sodininkas pasidalino savo patirtimi: „Šiandienos rezultatas – 24 kurklio lizdai, plius 7 lizdai vakar, nu kažkoks košmaras!” Tai aiškiai iliustruoja, kokio masto problema gali tapti kurklių invazija vos per kelias dienas.
Tai ne vienos dienos problema. Kiekvienas lizdas reiškia būsimą suaugusių individų kartą, pasirengusią daugintis dar toliau. Tokiu tempu vienas sodas ar daržas gali greitai tapti kurklių kolonija, kuri sunaikins didelę dalį derliaus.
Kada kurklys pavojingiausias
Pavojingiausias laikotarpis yra gegužės–birželio mėnesiai, kai kurklių patelės aktyviai deda kiaušinius. Per kelias savaites išsirita lervos, kurios jau pačioje vystymosi pradžioje gali padaryti daug žalos. Jos maitinasi augalų šaknimis ir yra itin aktyvios dirvoje.
Natūralūs kurklių priešai ir prevencija
Vienas efektyviausių būdų reguliuoti populiaciją yra skatinti natūralios aplinkos balansą. Kurklius mėgsta lesa ežrai, gandrai, kurmiai, kai kurios varlių ir driežų rūšys. Taip pat jais maitinasi kai kurie plėšrieji vabalai.
Gamtinė prevencija taip pat apima:
- dirvos purenimą ir vėdinimą (kurkliams nepatinka sutrikdyta aplinka),
- grėblio naudojimą sėkloms sėti (kad pažeistumėte galimus lizdus),
- laistymą rūgštesniu vandeniu, pvz., su trupūčliu acto ar kefyro (kurkliams tai nepatinka),
- sėklų daiginimą sėklose, o ne atvirai dirvoje (sumažina praradimus).
Mažiau žinomi metodai
Yra keli praktiniai, bet mažiau viešai aptariami metodai, kurie padeda nustatyti arba naikinti kurklius:
- Vandens spąstai Iškaskite negilią duobutę ir pripilkite vandens su trupu aliejaus. Kurkliai, judėdami dirvoje, gali įkristi į tokias duobutes ir nebeišlipti.
- Fermentuotas jaukas Sumaišykite kvietinių miltų, cukraus, alaus ir trupinėlių mielių masę ir palaikykite kelias valandas. Padėkite po pavėsiu. Kvapas pritraukia kurklius, o ši fermentacija jiems yra nuodinga.
- Dirvos gaudyklių sluoksniai Prieš sėją arba daiginimą padarykite ploną mulčiavimo sluoksnį iš smulkintų kiaušinių lukštų, dilgėlių miltelių ar pelenų. Kurkliams tokia dirva tampa nepriimtina.
Ką daryti radus lizdą
Radus lizdą svarbiausia greitai ir kruopščiai sunaikinti kiaušinėlius. Tai galima padaryti mechaniškai: surinkti ir sunaikinti deginant arba palaidojant giliau nei 30 cm, kur jie nebesivystytų. Taip pat galima vietą palaistyti koncentruota valerijonų ar pipirmėčių nuoviro arbata – jos kvapas veiksmingai atbaido vabzdžius.
Dirvos stebėjimas ir diagnostika
Svarbu nuolat stebėti dirvos paviršių – kurkliai palieka vėjelius, panašius į kurmio, bet smulkesnius. Po lietaus ar laistymo galima pastebėti išlindusius suaugusius individus, o šiltą dieną galima girdėti jų giesmeles, primenančias cikadų garsus.
Kodėl verta imtis veiksmų iškart
Vienas lizdas iš žiemos pabaigos ar pavasario pradžios gali per sezoną virsti keliais šimtais naujų individų. Kai sodininkai randa 20-30 lizdų per vos porą dienų, tai yra rimtas signalas, kad invazija jau vyksta pilnu tempu. Todėl veikti reikia nedelsiant, net jei atrodo, kad „tik keli lizdai”. Sisteminė paieška ir prevencija gali sustabdyti didelį žalingą protrūkį dar neprasidėjus derliaus sezonui.
Realūs patirties pavyzdžiai rodo, kad kurklių kontrolė turi būti nuolatinis ir sisteminis darbas – ne vienkartinė akcija. Jei šiemet aptikote dešimtis lizdų, būkite pasiruošę, kad kitą sezoną problema gali pasikartoti, jei nebus imtasi tinkamų prevencinių priemonių.
