Vasara – tai ne tik žydėjimo ir derliaus metas, bet ir laikotarpis, kai sodininkai bei daržininkai susiduria su įvairiais kenkėjais. Viena iš pastaruoju metu dažnai sulaukiamų klausimų mūsų redakcijoje – kas yra tie keisti, baltai pilkšvi vikšrų formos padarai, užplūdę augalų lapus? Kodėl jie taip greitai naikina žalumą, ir kaip juos suvaldyti?
Nuotraukoje, kurią atsiuntė mūsų skaitytojas, matomos ne paprastos drugelių vikšrų lervos, bet specifiniai vabzdžiai – pjūklelio lervos. Nors iš pirmo žvilgsnio jos primena įprastus vikšrus, tai – visai kita vabzdžių grupė. Pažvelkime plačiau, kas tai per kenkėjas, kuo jis pavojingas ir kaip apsaugoti savo augalus nuo šios invazijos.
Kas yra pjūklelis?
Pjūkleliai – tai vabzdžiai, priklausantys plėviasparnių (lot. Hymenoptera) būriui, kaip ir bitės bei vapsvos. Tačiau jų lervos išvaizda klaidina daugelį – jos atrodo kaip mažieji drugelių vikšrai, tačiau turi kelis skiriamuosius bruožus. Vienas svarbiausių požymių – pjūklelio lervos turi daugiau kojų nei drugio vikšras (iki 20 kojyčių), o judesiai atrodo tarsi „bangavimas”.
Suaugęs pjūklelis – nežymus vabzdys, primenantis mažą vapsvą. Patelės deda kiaušinėlius tiesiai į augalų lapus, o iš jų išsiritusios lervos iškart ima maitintis. Dažnai jos pasirodo didelėmis grupėmis, taip sukeldamos greitą ir intensyvų lapų naikinimą.
Kokius augalus pažeidžia?
Pjūklelio lervos nėra išrankios – jos gali maitintis įvairių rūšių augalais, tačiau dažniausiai pažeidžiami yra šie:
Sodo dekoratyviniai augalai (ypač bijūnai, lazdynai, žemuogės).
Daržovės ir jų lapai (pvz., morkų, salierų, pupelių, burokėlių).
Uogakrūmiai (serbentai, agrastai).
Miško ar pakraščio augalija (kaip ir nuotraukoje matomas lauko augalas).
Nors konkreti rūšis nuotraukoje nėra 100% identifikuota be papildomų tyrimų, tačiau tipiškas paveikslas – lapai nusėti baltai pilkomis lervomis su tamsiomis galvutėmis – rodo pjūklelio užkrėtimą.
Kokie požymiai rodo, kad tai pjūklelis?
Yra keli aiškūs požymiai, padedantys atskirti pjūklelio lervas nuo kitų kenkėjų:
Lervos juda lanksčiai, dažnai sinchroniškai, bangavimo principu.
Kūnas segmentuotas, lygus, be plaukelių.
Spalva dažniausiai šviesiai žalsva, pilkšva arba balta, su tamsesne galvute.
Lapai būna stipriai apgraužti, kartais lieka tik gyslos.
Lervos laikosi grupėmis, kartais net 20–30 individų viename lape.
Tokie požymiai leidžia greitai diagnozuoti problemą ir imtis tinkamų veiksmų.
Kokį pavojų jie kelia?
Pjūklelio lervos per labai trumpą laiką gali stipriai apnaikinti augalų lapus. Nors pačios jos tiesiogiai nežaloja vaisių ar šaknų, tačiau pažeisti lapai reiškia, kad augalas nebegali efektyviai vykdyti fotosintezės. Tai sulėtina augimą, mažina derlių, silpnina augalo imunitetą, o kai kuriais atvejais – gali net jį pražudyti.
Ypač didelį pavojų pjūkleliai kelia jauniems ar jau pažeistiems augalams, kurie neturi pakankamai resursų atsigauti po intensyvios lapų netekties.
Kaip kovoti su pjūklelio lervomis?
Yra keletas kovos būdų, kuriuos galima taikyti priklausomai nuo užkrėtimo lygio ir augalų kiekio:
1. Rankinis šalinimas
Jei augalų nedaug, o lervų populiacija dar nėra išplitusi – efektyviausias būdas yra rankinis lervų surinkimas arba nuplovimas stipria vandens srove. Tai padeda greitai sumažinti jų kiekį, ypač jei tai padaroma ankstyvuoju užkrėtimo etapu.
2. Biologiniai preparatai
Vienas iš saugiausių ir efektyviausių būdų – naudoti preparatus su Bacillus thuringiensis (Bt) bakterijomis. Ši natūrali bakterija parazituoja pjūklelio lervose ir per kelias dienas jas sunaikina. Bt produktai yra saugūs žmogui, gyvūnams ir naudingi net ekologiniuose ūkiuose.
3. Augalų purškimas insekticidais
Jeigu situacija išties sunki ir biologiniai metodai nebepadeda – galima pasitelkti cheminius insekticidus. Reikėtų rinktis tik tuos produktus, kurie aiškiai pažymėti kaip tinkami pjūklelių kontrolei. Būtina laikytis instrukcijų, naudoti apsaugos priemones ir nenaudoti chemikalų žydėjimo metu, kad nebūtų pakenkta apdulkintojams.
4. Natūralūs priešai
Gamtoje pjūklelio lervas reguliuoja paukščiai, vapsvos, boružės ir kai kurios parazitinės musės. Skatinant biologinę įvairovę savo sode – įrengiant inkilus, nenaudojant plataus spektro pesticidų – galima palaikyti natūralų lervų skaičiaus balansą.
5. Prevencinės priemonės
Pjūkleliai žiemoja dirvoje ar augalų liekanose, todėl labai svarbu:
Surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus.
Rudenį ar pavasarį purenti dirvą, kad sunaikintumėte žiemojančius kokonų stadijoje vabzdžius.
Stebėti augalus reguliariai, ypač gegužės–liepos mėnesiais, kai lervos būna aktyviausios.
