Bulvės – vienas populiariausių daržovių Lietuvoje, kurias augina beveik kiekvienas sodininkas. Tačiau jos stipriai išsekina dirvą, nes yra reiklios maistinėms medžiagoms, ypač kalijui ir azotui. Po bulvių derliaus nuėmimo daugelis sodininkų susiduria su klausimu – ką sodinti toliau, kad atgaivintų dirvą ir paruoštų ją kitiems metams? Šiame straipsnyje atsakysime į šį dažnai užduodamą klausimą ir pateiksime praktiškų patarimų, ką geriausia sodinti nukasus bulves.
Kodėl svarbu planuoti, ką sodinti po bulvių?
Prieš gilinantis į konkrečius augalus, svarbu suprasti, kodėl apskritai reikia atidžiai rinktis, ką sodinti po bulvių:
- Dirvos atstatymas: Bulvės yra vadinamos „alkanosios kultūros”, nes jos sunaudoja daug maistinių medžiagų iš dirvos, ypač kalio, fosforo ir azoto.
- Sėjomaina: Tinkama sėjomaina (augalų rotacija) padeda išvengti ligų ir kenkėjų kaupimosi dirvoje, kurie gali paveikti būsimą derlių.
- Dirvos struktūros gerinimas: Tam tikri augalai gali pagerinti dirvos struktūrą, padidinti jos derlingumą ir paruošti ją kitiems sezonams.
- Erozijos prevencija: Palikus dirvą plika po bulvių derliaus nuėmimo, ji gali tapti jautri vėjo ir vandens erozijai.
Geriausi augalai sodinimui po bulvių derliaus
Atsižvelgiant į tai, kada nuimtas bulvių derlius, galima pasirinkti skirtingus augalus. Štai geriausios galimybės, suskirstytos pagal nuėmimo laiką:
Ankstyvos bulvės (nuimamos liepos mėnesį)
Jei bulves nuėmėte liepą, dar turite nemažai laiko užauginti antrą derlių tais pačiais metais:
1. Žaliosios trąšos (sideral augalai)
Žaliosios trąšos – tai augalai, specialiai auginami dirvos pagerinimui. Jie nėra nuimami derliui, o tiesiog užariami ar susmulkinami ir paliekami supūti dirvoje, taip papildant ją organinėmis medžiagomis.
Geriausios žaliosios trąšos po bulvių:
- Facelia (Phacelia tanacetifolia): Puikus pasirinkimas po bulvių, nes ji auga greitai ir formuoja gausią biomasę. Facelia taip pat pritraukia apdulkintojus, slopina piktžoles ir nėra jautri šalnoms. Jos šaknys prasiskverbia giliai į dirvą, atpalaiduodamos ją ir pagerindamos vandens pralaidumą.
- Baltosios garstyčios: Greitai auga, sunaikina kenkėjus (nematodus) ir ligas dirvoje. Garstyčios turi fumigacinį poveikį – jų šaknys išskiria medžiagas, kurios natūraliai dezinfekuoja dirvą. Jos ypač tinka, jei bulvių pasėlyje pastebėjote ligų požymių.
- Aliejiniai ridikai: Kaip ir garstyčios, jie padeda kontroliuoti nematodus ir kitus dirvos kenkėjus. Jų šaknys prasiskverbia giliai į dirvą, pagerindamos jos struktūrą ir drėgmės pralaidumą.
- Vikiai su avižomis: Šis mišinys yra ypač naudingas, nes vikiai fiksuoja azotą iš oro, o avižos greitai auga ir sudaro didelį biomasės kiekį. Kartu jie sukuria idealų derinį, kuris pagerina dirvos struktūrą ir praturtina ją maistinėmis medžiagomis.
Sėjos laikas: Liepą-rugpjūtį Nauda dirvai: Praturtina dirvą organinėmis medžiagomis, pagerina jos struktūrą, slopina piktžoles, apsaugo nuo erozijos, neutralizuoja ligas ir kenkėjus.
2. Greito augimo daržovės
Jei norite dar vieno derliaus tais pačiais metais, galite pasirinkti šias greito augimo daržoves:
- Špinatai: Auga greitai, per 30-40 dienų galima sulaukti derliaus. Jie nėra reiklūs maistinėms medžiagoms, todėl gerai tinka po bulvių.
- Salotos: Įvairios salotų rūšys užauga per 30-45 dienas ir puikiai tinka kaip tarpinė kultūra.
- Ridikėliai: Viena greičiausiai augančių daržovių, derlius gali būti nuimamas jau po 20-30 dienų nuo sėjos.
- Rūgštynės: Atsparios šalčiui, todėl gali augti iki vėlyvo rudens, o kartais net peržiemoti.
Sėjos laikas: Liepa-rugpjūtis Nauda dirvai: Pagerina dirvos struktūrą, neleidžia plisti piktžolėms, kai kurios (ypač žalialapės) praturtina dirvą organinėmis medžiagomis.
Vidutinio vėlyvumo bulvės (nuimamos rugpjūtį-rugsėjį)
1. Žieminiai javai
Rugsėjis – idealus laikas sėti žieminius javus, kurie peržiemos ir duos derlių kitą vasarą:
- Žieminiai rugiai: Vienas atspariausių žieminių javų, gerai auga net skurdesnėse dirvose. Rugiai formuoja galingą šaknų sistemą, kuri gerina dirvos struktūrą, o jų antžeminė dalis efektyviai slopina piktžoles.
- Žieminiai kviečiai: Labiau reiklūs dirvai nei rugiai, bet suformuoja gausią biomasę ir puikiai apsaugo dirvą nuo erozijos.
- Žieminiai miežiai: Mažiau populiarūs Lietuvos klimato sąlygomis dėl mažesnio atsparumo šalčiui, bet tinka pietinėse šalies rajonuose.
Sėjos laikas: Rugsėjis Nauda dirvai: Apsaugo dirvą nuo erozijos, pagerina jos struktūrą, neleidžia plisti piktžolėms, o pavasarį greitai auga ir formuoja biomasę.
2. Daugiametės žolės
Jei planuojate ilgesnį laiką nebeauginti daržovių šioje vietoje, galite sėti daugiametes žoles:
- Raudonieji dobilai: Puikiai fiksuoja azotą iš oro, todėl praturtina dirvą šia svarbia maistine medžiaga. Jų šaknys giliai prasiskverbia į dirvą, gerindamos jos struktūrą.
- Liucerna: Dar vienas puikus azoto fiksuotojas su labai gilia šaknų sistema (gali siekti iki 2-3 metrų). Puikiai aeruoja dirvą ir ištraukia maistines medžiagas iš gilesnių sluoksnių.
- Motiejukai: Formuoja tankią velėną, kuri gerai apsaugo dirvą nuo erozijos ir pagerina jos struktūrą.
Sėjos laikas: Rugpjūtis-rugsėjis Nauda dirvai: Praturtina dirvą azotu (ankštinės žolės), giliai purena dirvą, pagerina jos struktūrą, neleidžia plisti piktžolėms.
Vėlyvos bulvės (nuimamos spalį)
Nuėmus vėlyvas bulves, dažniausiai jau būna per vėlu sodinti ką nors tais pačiais metais, išskyrus labai ankstyvas žiemines kultūras. Tačiau galite paruošti dirvą kitiems metams:
1. Dirva paruošimas žiemojimui
- Grubus dirvos purenimas (be apvertimo): Tai padeda pagerinti vandens įsiskverbimą, sumažinti eroziją ir išsaugoti dirvos struktūrą. Grubus purenimas taip pat skatina mikroorganizmų veiklą dirvoje.
- Mulčiavimas: Padenkite dirvą organine medžiaga, pavyzdžiui, kompostu, šiaudais ar lapais. Tai apsaugos dirvą nuo erozijos, padės išlaikyti drėgmę ir praturtins ją organinėmis medžiagomis per žiemą.
- Palikimas augalinėms liekanoms: Jei bulvienojai nebuvo paveikti ligų, galite juos susmulkinti ir palikti dirvos paviršiuje kaip natūralų mulčą. Tai padės apsaugoti dirvą nuo erozijos ir praturtins ją organinėmis medžiagomis.
Laikas: Spalis Nauda dirvai: Apsaugo nuo erozijos, gerina vandens įsiskverbimą, išsaugo dirvos struktūrą, skatina mikroorganizmų veiklą.
2. Ankstyva pavasarinė sėja planavimas
Jei dirvą paliksite pailsėti iki pavasario, planuokite sėti šiuos augalus:
- Pupelės, žirniai, pupos: Ankštiniai augalai, kurie praturtina dirvą azotu, idealiai tinka po bulvių.
- Žieminiai česnakai: Gali būti sodinami vėlyvą rudenį (spalio pabaigoje), jei dirva dar neįšalusi. Jie nereiklūs maistinėms medžiagoms ir gerai auga po bulvių.
- Morkos, burokėliai, pastarnokai: Šakniavaisiai, kurie naudoja skirtingas maistines medžiagas nei bulvės, todėl tinka sėjomainoje.
Laikas: Paruošimas rudenį, sėja ankstyvą pavasarį Nauda dirvai: Skirtingų kultūrų rotacija padeda išvengti ligų kaupimosi ir užtikrina tolygų maistinių medžiagų panaudojimą.
Profesionalų patarimai geresniam dirvos atgaivinimui
Pakalbėjome su keliais patyrusiais agronomais ir sodininkystės ekspertais, kurie pasidalino savo patarimais, kaip efektyviau atgaivinti dirvą po bulvių:
Petras Kazlauskas, agronomas su 30 metų patirtimi:
„Po bulvių derliaus nuėmimo būtinai atlikite dirvos pH testą. Bulvės mėgsta rūgštesnę dirvą (pH 5,0-6,0), bet daugelis kitų daržovių geriau auga neutralesnėje dirvoje (pH 6,0-7,0). Jei jūsų dirva per rūgšti, galite įterpti kalkių ar dolomitmilčių rudenį, kad per žiemą jie pradėtų veikti.”
Ona Petraitienė, ekologinio ūkio savininkė:
„Mano patirtis rodo, kad geriausiai dirvą atgaivina facelia, pasėta iškart po bulvių derliaus nuėmimo. Ji auga neįtikėtinai greitai, formuoja tankią biomasę ir turi nuostabų poveikį dirvai. Be to, jos žiedai pritraukia daug naudingų vabzdžių, kurie padeda kontroliuoti kenkėjus natūraliu būdu.”
Jonas Vaitkus, dirvožemio mokslininkas:
„Bulvės stipriai išsekina dirvą kalio atžvilgiu. Jei nenorite iškart tręšti dirvos mineralinėmis trąšomis, rekomenduoju po bulvių sodinti grikius. Jie puikiai įsisavina kalį iš sunkiai prieinamų dirvos junginių ir vėliau, suirus jų biomasei, šis kalis tampa prieinamas kitiems augalams.”
Dirvos atgaivinimo planas pagal mėnesius
Štai mėnesinis planas, ką daryti su dirva po bulvių derliaus nuėmimo, priklausomai nuo metų laiko:
Liepa – Ankstyvo derliaus nuėmimas
- Iškart sėti facelią, garstyčias ar ridikus kaip žaliąją trąšą
- Arba sodinti greito augimo daržoves: špinatus, salotas, ridikėlius
- Atlikti dirvos pH testą ir, jei reikia, planuoti kalkinimą rudenį
Rugpjūtis
- Tęsti žaliųjų trąšų auginimą
- Sodinti žieminius česnakus mėnesio pabaigoje
- Paruošti dirvą žieminiams javams ar daugiametėms žolėms
Rugsėjis
- Sėti žieminius javus (rugius, kviečius)
- Sėti daugiametes žoles (dobilus, motiejukus, liucerną)
- Įterpti organines trąšas (kompostą, perpuvusį mėšlą) prieš žiemą
Spalis – Vėlyvo derliaus nuėmimas
- Grubiai purenti dirvą be apvertimo
- Mulčiuoti dirvą organinėmis medžiagomis
- Kalkinti dirvą, jei reikia (jei pH per žemas)
- Sodinti žieminius česnakus
Lapkritis
- Palikti dirvą ramybėje, leisti mikroorganizmams dirbti savo darbą
- Stebėti, ar nėra erozijos požymių, jei reikia – papildomai mulčiuoti
Kovo-balandžio mėnesiai (kitą pavasarį)
- Sėti ankštinius augalus (pupeles, žirnius, pupas)
- Sodinti šakniavaisines daržoves (morkas, burokėlius, pastarnokus)
- Jei dirva buvo palikta pailsėti su žaliąja trąša, ją susmulkinti ir įterpti į dirvą prieš sodinant naujas kultūras
Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimas: Ar galima toje pačioje vietoje kitais metais vėl auginti bulves?
Atsakymas: Nerekomenduojama. Sėjomainoje bulves į tą pačią vietą reikėtų grąžinti ne anksčiau kaip po 3-4 metų. Tai padeda išvengti specifinių bulvių ligų ir kenkėjų (pvz., bulvių nematodų, bulvinės fitoftoros) kaupimosi dirvoje.
Klausimas: Kokios trąšos geriausiai tinka dirvai po bulvių?
Atsakymas: Po bulvių dirvą geriausia tręšti organinėmis trąšomis – kompostu, perpuvusiu galvijų ar arklių mėšlu. Jie pamažu atiduoda maistines medžiagas ir pagerina dirvos struktūrą. Jei naudojate mineralines trąšas, atkreipkite dėmesį į kalio papildymą, nes bulvės ypač išsekina dirvą šios maistinės medžiagos atžvilgiu.
Klausimas: Ar reikia kalkinti dirvą po bulvių derliaus?
Atsakymas: Tai priklauso nuo dirvos pH. Bulvės mėgsta rūgštesnę dirvą (pH 5,0-6,0), todėl dažnai jos auginamos nerūgštintose dirvose. Jei kitais metais planuojate auginti daržoves, kurios mėgsta neutralesnę dirvą (pH 6,0-7,0), rudenį po bulvių derliaus nuėmimo galite kalkinti dirvą. Tačiau būtinai prieš tai atlikite dirvos pH testą.
Klausimas: Kada geriausia įterpti žaliąsias trąšas po jų auginimo?
Atsakymas: Žaliąsias trąšas geriausia įterpti, kai jos pasiekia žydėjimo stadiją, bet dar nesubrandina sėklų. Tuo metu augaluose yra maksimalus maistinių medžiagų kiekis, bet jie dar nespėjo sumedėti, todėl greitai suyra dirvoje. Jei žaliosios trąšos pasėtos vėlai rudenį, galite jas palikti žiemoti ir įterpti ankstyvą pavasarį.
Klausimas: Kaip suprasti, kad dirva jau atsigavo po bulvių auginimo?
Atsakymas: Atsigavusi dirva pasižymi geresne struktūra – ji tampa puri, drėgna, bet ne šlapia, joje gausu sliekų ir kitų naudingų organizmų. Taip pat atsigavusioje dirvoje augalai auga sveiki, stiprūs, su ryškiai žaliais lapais ir be maitinimo sutrikimų požymių.
Išvada: dirvos atgaivinimas – investicija į būsimą derlių
Po bulvių derliaus nuėmimo tinkamai atgaivinta dirva – tai investicija į ateinančių sezonų derlių. Vietoj to, kad paliktumėte dirvą tuščią, pasodinkite žaliąsias trąšas, greitai augančias daržoves, žieminius javus ar daugiametes žoles, priklausomai nuo to, kada nuėmėte bulvių derlių ir kokius augalus planuojate auginti kitais metais.
Atminkite, kad sveikas dirvožemis – tai gyva ekosistema, kurioje harmoningai sąveikauja augalai, mikroorganizmai ir dirvos fauna. Tinkamai prižiūrėtas dirvožemis suteiks jums gausų ir kokybišką derlių daugelį metų.
Jei turite daugiau klausimų apie dirvos priežiūrą ar sėjomainą, rašykite komentaruose – mielai atsakysime ir pasidalinsime dar daugiau patarimų!
Šis straipsnis parengtas konsultuojantis su profesionaliais agronomais ir remiantis ilgamete sodininkystės praktika. Atminkite, kad konkrečios rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo jūsų regiono klimato, dirvos tipo ir kitų individualių sąlygų.