Kai mano draugė pastojo būdama trisdešimt aštuonerių, jos mama pasakė: „Per vėlu. Anksčiau moterys gimdydavo jaunos.”
Bet ar tikrai anksčiau buvo kitaip? Kai papasakojau apie tai pažįstamam genetikui Tomui, jis nusišypsojo:
„Turime duomenų už du šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų. Ir jie rodo įdomų vaizdą.”
Kaip galima sužinoti tėvų amžių iš DNR
Tomas paaiškino metodą:
„Kiekviena karta perduoda palikuonims naujas mutacijas – atsitiktines DNR klaidas. Ir jų skaičius priklauso nuo tėvų amžiaus.”
Kuo vyresni tėvai – tuo daugiau mutacijų. Tai ypač ryšku su tėvo amžiumi.
„Analizuodami mutacijų skaičių šiuolaikiniuose žmonėse ir senovinėse DNR mėginiuose, mokslininkai gali apskaičiuoti, kokio amžiaus buvo tėvai prieš tūkstančius metų.”
Tai tarsi laiko mašina genetikoje.
Ką rado per 250 000 metų
Tomas parodė tyrimo rezultatus:
„Vidutinis tėvo amžius per visą žmonijos istoriją – apie trisdešimt metų. Motinos – apie dvidešimt trejus.”
Skirtumas – maždaug septyni su puse metų. Ir šis skirtumas išliko nuoseklus per šimtus tūkstančių metų.
„Nesvarbu, ar tai buvo ledynmetis, ar klimato atšilimas, ar civilizacijų kilimas – vyrai visada buvo maždaug septyneriais metais vyresni.”
Paklausiau, kodėl taip.
Biologija, kuri nesikeičia
Tomas paaiškino:
„Moterų vaisingumas biologiškai ribotas. Kiaušinėlių skaičius nustatytas nuo gimimo, vaisingumas mažėja po trisdešimties.”
Vyrams – kitaip. Spermatozoidai gaminami visą gyvenimą. Vaisingumas išlieka ilgiau.
„Evoliucija sukūrė sistemą, kurioje moterys gimdė jaunesnės, o vyrai galėjo tapti tėvais vėliau.”
Be biologijos – ir socialiniai veiksniai. Per visą istoriją vyrai dažniau turėjo išteklių – žemės, turto – kurie leido kurti šeimą vėliau.
Bet paskutinius 5000 metų – viskas keičiasi
Tomas parodė grafiką:
„Per pastaruosius penkis tūkstančius metų matome naują tendenciją. Moterų amžius gimdant – kyla.”
Jei anksčiau moterys vidutiniškai gimdydavo dvidešimt trejų – dabar daugelyje šalių – dvidešimt aštuonerių, trisdešimties.
„Skirtumas tarp tėvo ir motinos amžiaus mažėja. Kai kuriose šalyse jis artėja prie nulio.”
Priežastys – išsilavinimas, karjera, kontracepcija, pasikeitusios socialinės normos.
Ką tai reiškia
Paklausiau Tomo, ar tai gerai, ar blogai.
„Nei viena, nei kita. Tai tiesiog pokytis.”
Jis pridūrė, kad vėlesnis gimdymas turi ir pliusų, ir minusų. Daugiau patirties, stabilumo – bet ir daugiau rizikų.
„Svarbiausia – kad moterys dabar turi pasirinkimą. Anksčiau jo nebuvo.”
Draugei pasakiau tiesą
Kai kitą kartą mačiau draugę, papasakojau apie Tomo tyrimus.
„Du šimtus penkiasdešimt tūkstančių metų moterys gimdydavo vidutiniškai dvidešimt trejų. Tu – trisdešimt aštuonerių. Tai ne „per vėlu” – tai naujas normalumas.”
Ji nusišypsojo: „Gal galiu pasakyti tai savo mamai?”
Galiu. Istorija rodo, kad pokyčiai – natūralūs. O šių dienų moterys tiesiog rašo naują skyrių.
