„Gerk, kol šiltas.”
Mama pastatė ant staliuko puodelį pieno su kažkuo auksiniu ant viršaus. Gulėjau lovoje trečią dieną – bronchitas, kosulys, temperatūra.
„Kas ten?” – paklausiau.
„Senelio receptas. Pienas, medus, sviestas. Ir šiek tiek kito.”
Išgėriau. Šilta, tirštoka, saldi. Gerklė iškart pajuto palengvėjimą.
Po trijų dienų kosulys sumažėjo perpus. Po savaitės – beveik dingo.
„Ar tai tikrai veikia, ar tiesiog laikas praėjo?” – paklausiau mamos vėliau.
Ji tik šyptelėjo: „Veikia jau tris kartas. Tavo senelis taip gydė tavo tėvą, tėvas – tave. Dabar tu gydysi savo vaikus.”
Kodėl pienas – pagrindas
Vėliau domėjausi, kodėl būtent pienas.
Pasirodo, šiltas pienas ramina uždegusius kvėpavimo takus. Jis drėkina gleivines, padeda atskiesti susikaupusias gleives.
Be to, piene – baltymai ir maistinės medžiagos, kurios palaiko imuninę sistemą. Kai sergi – organizmas kovoja, jam reikia energijos.
„Pienas – tai ir maistas, ir vaistas viename, – sakė mama. – Seneliai žinojo tai, ko dabar ieškome vaistinėse.”
Mamos receptas
Mama pasidalino tiksliu receptu.
Ingredientai:
- Stiklinė pieno (apie 200 ml)
- Šaukštelis medaus
- Šaukštelis sviesto
- Žiupsnelis sodos (nebūtina, bet padeda)
Paruošimas:
Pieną pašildyti – bet neužvirinti. Kai pradeda garinti, nuimti nuo ugnies.
Įberti medų ir išmaišyti, kol ištirpsta. Medus turi būti tikras – ne tas, kuris iš parduotuvės su cukraus sirupu.
Pridėti sviestą. Jis padengia gerklę, sukurdamas apsauginį sluoksnį.
Jei nori – žiupsnelį sodos. Ji neutralizuoja perteklinę rūgštį ir padeda atsikosėti.
„Gerti reikia prieš miegą, – patarė mama. – Naktį organizmas gyjasi greičiausiai.”
Senelės patobulinimas
Mama paminėjo, kad jos mama – mano senelė – turėjo dar vieną paslaptį.
„Ji įplakdavo kiaušinio trynį. Sakydavo, kad tai suteikia jėgų.”
Žalias trynys – papildomi baltymai, vitaminai, lecitinas. Sergant organizmas degina daug energijos, trynys tą kompensuoja.
„Bet būk atsargus su žaliais kiaušiniais, – perspėjo mama. – Jei perkamas kiaušinis – geriau praleisk šitą dalį. Jei nuo savo vištų – tada saugu.”
Kada šis receptas netinka
Mama buvo atvira: tai ne vaistas nuo visko.
„Jei temperatūra virš 39 ir neleidžia – pas gydytoją.”
„Jei kosėji krauju – pas gydytoją.”
„Jei po savaitės nesumažėja – pas gydytoją.”
Pienas su medumi – palaikomoji priemonė, ne pakeitimas medicininei pagalbai.
„Bet lengvam peršalimui, bronchitui pradžioje – tai aukso vertės receptas.”
Trys ramstai greičiau pasveikti
Mama pridėjo dar tris patarimus, kurie derinami su pieno receptu.
Pirma – miegas. Septyni–dešimt valandų naktį. Sergant dar daugiau. „Miegas – tai laikas, kai kūnas remontuoja save.”
Antra – skysčiai. Ne tik pienas – vanduo, žolelių arbatos, sultiniai. „Dehidratacija – bronchito priešas.”
Trečia – oras. Vėdinti kambarį, bet nešalti. Drėkintuvas, jei oras sausas. „Sausa gleivinė – lėtas gijimas.”
Ko išmokau
Dabar, kai susirgstu – pirmas dalykas, kurį darau, ne einu į vaistinę.
Pašildau pieną. Įdedu medų, sviestą. Geriu prieš miegą.
Ir po kelių dienų – lengviau.
Mama buvo teisi: kartais geriausi vaistai – tie, kurie buvo prieš vaistines. Tie, kuriuos seneliai perdavė vaikams, o vaikai – savo vaikams.
Pienas su medumi – ne mokslas. Bet veikia. Ir to man pakanka.





