Jei rytoj įvyktų branduolinis karas, pasaulio žemės ūkis žlugtų per kelias savaites. Saulė nebeprasiskverbtų pro suodžių debesis, temperatūra kristų, derlius žūtų.
Bet vienas organizmas ne tik išgyventų – jis suklestėtų.
Tyrimai rodo, kad jūros dumbliai galėtų išmaitinti iki 1,2 milijardo žmonių net pačiomis juodžiausiomis sąlygomis. Ir priežastis – paradoksali.
Kodėl žemės ūkis žlugtų
Branduolinis sprogimas pakeltų į atmosferą tiek suodžių, kad saulės šviesa sumažėtų 90 procentų. Temperatūra kristų maždaug 9 laipsniais.
Ką tai reikštų? Vegetacijos sezonas sutrumpėtų iki minimumo. Fotosintezė beveik sustotų. Javai, daržovės, vaisiai – viskas žūtų.
Mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulinė maisto gamyba sumažėtų 90 procentų. Sandėliai ištuštėtų per kelis mėnesius.
Bet vandenynas – kita istorija.
Paradoksas, kuris gelbsti
Štai kas keista: tie patys atmosferos pokyčiai, kurie naikina sausumos augalus, padeda jūros dumbliams.
Suodžiai atmosferoje sukelia intensyvesnį vandens maišymą. Giluminis vanduo, pilnas maistinių medžiagų – azoto, fosforo, geležies – kyla į paviršių.
Jūros dumbliai maitinasi būtent šiomis medžiagomis. Jiems nereikia tiek šviesos, kiek sausumos augalams. Jiems nereikia dirvos. Jie auga vandenyje, kuris lieka santykinai šiltas tropinėse zonose.
„Branduolinė žiema paradoksaliai sukuria idealias sąlygas jūros dumbliams,” rašo tyrėjai.
Ne tiesiogiai į lėkštę
Yra viena problema: žmonės negali valgyti daug jūros dumblių tiesiogiai. Per didelis jodo kiekis sukeltų apsinuodijimą.
Bet dumbliai gali būti naudojami kitaip.
Kaip pašaras gyvuliams – karvės, kiaulės, vištos gali virškinti dumblius ir paversti juos mėsa, pienu, kiaušiniais.
Kaip trąšos – dumblių biomasė gali praturtinti dirvą, kai žemės ūkis pradės atsigauti.
Kaip biokuras – transportui, šildymui, elektrai.
Mokslininkai skaičiuoja, kad jūros dumbliai galėtų patenkinti 50 procentų biokuro poreikio ir 10 procentų pašarų poreikio – to pakaktų išgyventi kritiniam laikotarpiui.
Ar spėtume užauginti
Čia prasideda lenktynės su laiku.
Tarp branduolinio karo ir momento, kai žmonėms baigtųsi maistas – 9–14 mėnesių. Per tą laiką reikėtų įkurti jūros dumblių ūkius, užauginti biomasę, sukurti perdirbimo infrastruktūrą.
Ar įmanoma? Mokslininkai sako – ribotai, bet taip.
Jūros dumbliai auga greitai. Kai kurios rūšys padvigubina biomasę per kelias dienas. Tropinėse zonose – Meksikos įlankoje, Karibų jūroje, Pietryčių Azijoje – auginimas galėtų vykti ištisus metus.
Bet reikėtų greitos reakcijos. Ūkiai turėtų būti steigiami iškart po katastrofos, ne laukiant, kol baigiasi atsargos.
Kodėl tai svarbu žinoti dabar
Šis tyrimas – ne fantastika. Tai rimtas mokslinis darbas, publikuotas recenzuojamuose žurnaluose.
Ir jo išvada paprasta: net blogiausiu atveju išgyvenimas įmanomas. Bet tik jei žinome, ką daryti.
Jūros dumbliai – ne vienintelis atsakymas. Bet jie gali būti tiltas, kuris padėtų žmonijai išgyventi tamsiausius metus ir pradėti atstatymą.
Įdomu, kad ši technologija naudinga ir be katastrofos. Jūros dumblių ūkiai jau veikia Azijoje – maistui, kosmetikai, trąšoms. Jie sugeria anglies dioksidą, nekenkia žemės ūkio plotams, reikalauja mažai išteklių.
Galbūt ateityje jūros dumbliai taps kasdienybe – ne tik atsarginiu planu, o tiesiog dar vienu maisto šaltiniu. O krizės atveju – gyvybės linija.
