Draugės susibūrimas, ant stalo puošnūs puodeliai, į kuriuos pilama tamsi, kvapni arbata. Šeimininkė paslaptingai šypsosi ir pasakoja, kaip šį ypatingą mišinį parsivežė iš mažos krautuvėlės prie Monmartro. Svečios žavisi subtiliu skoniu, vaisingu aromatu ir bando atspėti, kiek toks skanėstas galėjo kainuoti.

Tiesa paaiškėjo tik po kelių mėnesių, kai viena iš draugių netikėtai užsuko be išankstinio perspėjimo. Virtuvėje ant palangės džiūvo kažkokie tamsūs lapai, o šeimininkė tebebuvo su prijuoste ir akivaizdžiai kažką ruošė.

Paslaptis, kurią slepia jūsų sodas

Tą pačią arbatą, dėl kurios svečios gėrėjosi prancūziška prabanga, galima pasigaminti iš vyšnių lapų, augančių beveik kiekviename lietuviškame kieme. Jokių egzotiškų ingredientų, jokių brangių pirkimų. Tik sena fermentacijos technika, kuri paverčia paprastus lapus į kažką visiškai netikėto.

Fermentacijos metu vyšnių lapuose vyksta cheminės reakcijos, kurios išlaisvina saldžius, vaisinius aromatus. Lapai patamsėja, įgauna sodrios arbatos atspalvį, o skonis tampa toks sudėtingas, kad net patyrę arbatos žinovai sunkiai atspėja, iš ko ji pagaminta. Būtent šis procesas skiria tikrą arbatą nuo paprasto žolelių užpilo.

Ko jums reikės

Sauja šviežių jaunų vyšnių lapų

Sandarus stiklinis indas arba maišelis

Džiovykla arba orkaitė su ventiliatoriumi

Žingsnis po žingsnio instrukcija

1. Pasirinkite jaunus, šviesius, nepažeistus vyšnių lapus. Geriausia rinkti pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai lapai dar švelnūs ir sultingi. Venkite lapų su dėmėmis, skylėmis ar vabzdžių pažeidimais.
2. Lapus švelniai nuplaukite po vėsiu tekančiu vandeniu ir gerai nusausinkite. Svarbu pašalinti drėgmę nuo paviršiaus, bet neišdžiovinti pačių lapų.
3. Sudėkite lapus į plastikinį maišelį ir įdėkite į šaldiklį dviem ar trims paroms. Šaldymas suardo ląstelių sieneles ir paruošia lapus fermentacijai. Tai svarbus žingsnis, kurio negalima praleisti.
4. Išimkite lapus iš šaldiklio ir leiskite jiems visiškai atšilti iki kambario temperatūros. Kai lapai atšils, sutrinkite juos rankomis arba grubiai susmulkinkite peiliu. Ląstelės turi būti pažeistos, kad fermentacija vyktų tinkamai.
5. Sutrintus lapus sandariai supakuokite į stiklinį indelį arba maišelį, iš kurio išspauskite kuo daugiau oro. Fermentacija turi vykti anaerobinėje aplinkoje, be deguonies.
6. Pastatykite indą šiltoje vietoje, kur temperatūra būtų apie dvidešimt keturis laipsnius. Virtuvės spinta šalia orkaitės arba šilta palangė puikiai tinka.
7. Kas pusvalandį ar valandą atidarykite indą ir uostykite lapus. Procesas trunka nuo kelių valandų iki paros, priklausomai nuo temperatūros. Ieškokite saldaus, vaisingo aromato, primenančio prinokusias vyšnias ar migdolus. Kai kvapas taps ryškus ir malonus, fermentacija baigta.
8. Fermentuotus lapus išdėliokite ant kepimo popieriaus ir džiovinkite orkaitėje su ventiliatoriumi penkiasdešimt penkių laipsnių temperatūroje apie aštuonias valandas. Lapai turi tapti visiškai sausi ir trapūs, tamsiai rudi arba beveik juodi.
9. Leiskite džiovintiems lapams visiškai atvėsti ir sudėkite į sandarų indelį. Laikykite tamsioje, sausoje vietoje.

Kaip ruošti ir patiekti

Vienam puodeliui arbatos užteks vieno ar dviejų gramų džiovintų lapų. Užpilkite beveik verdančiu vandeniu, maždaug devyniasdešimties laipsnių temperatūros, ir palikite penkioms minutėms.

Arbata turėtų būti gražios tamsios spalvos, su subtiliu saldžiai vaisiniu aromatu ir švelniu, šiek tiek migdoliniu poskoniu. Galima gerti be priedų arba su šaukšteliu medaus.

Ši arbata puikiai tinka vakariniam poilsiui, nes neturi kofeino. Sandariame inde ji išsilaikys metus ar ilgiau, todėl vieno sezono derliaus pakaks visai žiemai.