Vieną daigų dėžutę palikau šalia radiatoriaus, kitą – rūsyje. Po savaitės rezultatas mane pribloškė

tiesiog įdėkite į vandenį

Kiekvieną pavasarį ta pati problema. Daigai ant palangės išsitempia, plonėja, o kai perkeliu į lauką – pusė jų nulenkia galvas ir žūsta. Galvojau, kad blogos sėklos arba per mažai laistymo.

Kol šiemet nusprendžiau padaryti eksperimentą. Pasėjau pomidorų sėklas į dvi vienodas dėžutes – ta pati žemė, tas pats laistymas, tas pats laikas. Vieną palikau ant palangės virš radiatoriaus, kur visada laikiau. Kitą nunešiau į rūsį, kur temperatūra – apie 16 laipsnių.

Po savaitės rezultatas privertė permąstyti viską, ką žinojau apie daigų auginimą.

Skirtumas, kurio nesitikėjau

Daigai ant palangės atrodė taip, kaip visada – išsitempę, ploni, šviesiai žali. Stiebai vos laikėsi, lapeliai maži. Klasikinė problema, kurią vadina „etioliacija”.

Daigai rūsyje? Trumpi, stori, tamsiai žali. Stiebai storoki, lapai platūs. Atrodė kaip iš visai kitos planetos.

Pirmiausia pagalvojau – gal rūsyje per tamsu ir jie tiesiog neaugo? Bet ne. Jie augo, tik kitaip. Stipriau. Kompaktiškiau. Ir šaknys – kai iškėliau iš žemės patikrinti – buvo dvigubai ilgesnės nei tų, kurie augo šiltai.

Kodėl šiluma – daigų priešas

Paskambinau pažįstamam agronomui Tadui ir papasakojau apie eksperimentą. Jis nusijuokė: „Pagaliau supratai. Daigai nemėgsta šilumos – jie mėgsta šviesą.”

Pasirodo, kai daigams per šilta, jų medžiagų apykaita pagreitėja. Jie pradeda augti aukštyn, ieškodami šviesos, bet neturi energijos sustiprinti stiebo. Rezultatas – ilgi, silpni, trapūs augalai.

O kai temperatūra žemesnė – 16–18 laipsnių – daigai auga lėčiau, bet tvirtesni. Energija eina į šaknis ir stiebo storį, ne į aukštį.

„Tai kaip skirtumas tarp sprinterio ir maratonininko”, – palygino Tadas. „Vienas greitai išsenka, kitas eina toliau. Ir dar vienas dalykas – šilti daigai dažniau serga grybelinėmis ligomis, nes silpnesni.”

Trys taisyklės, kurias dabar žinau

Pirma – temperatūra. Daigams optimalu 16–18 laipsnių, ne 22–25, kaip būna ant palangės virš radiatoriaus. Jei nėra vėsesnės vietos – bent naktį atidaryti langą arba perkelti toliau nuo šilumos šaltinio.

Antra – šviesa. Jei šviesos per mažai, daigai vis tiek tempiasi, net jei temperatūra tinkama. Sprendimas – papildomas apšvietimas 14–16 valandų per parą. Paprasta LED lempa virš daigų daro stebuklus. Kainuoja keliolika eurų, o rezultatas – visai kitas.

Trečia – erdvė. Per tankiai pasėti daigai konkuruoja dėl šviesos ir pradeda lenktyniauti aukštyn. Kai lapeliai pradeda liestis – laikas retinti arba persodinti į atskirus puodelius.

Išsitempę daigai – dar ne pabaiga

Tadas nuramino: jei daigai jau išsitempę – ne viskas prarasta. Perkėlus į vėsesnę vietą ir pridėjus šviesos, naujas augimas bus tvirtas. Seni stiebai liks ploni, bet augalas atsigaus.

Persodinant galima giliau užkasti stiebą – pomidorai iš jo išleis papildomas šaknis ir sustiprės. Tai gelbėjimo metodas, kurį naudoju kiekvieną pavasarį, kai kokie nors daigai vis dėlto per daug išsitempia.

Dabar žiūriu į savo daigus ant palangės kitomis akimis. Ne šiluma jiems reikalinga – o vėsa ir šviesa. Kartais mažiau rūpesčio duoda daugiau rezultato.

O tie daigai iš rūsio? Jau auga šiltnamyje ir yra stipriausi, kokius kada nors turėjau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like