2025 metų vasara Lietuvoje tapo tikru košmaru sodininkams, ūkininkams ir net paprastiems miestiečiams. Socialiniuose tinkluose plinta šokiruojančios nuotraukos, kaip šimtai šliužų lenda į žmonių kiemus, balkonų plyšius ir net į miesto centrus. Viena iš tokių nuotraukų, daryta tiesiog terasoje prie privataus namo, užfiksavo šliužų būrį, išsiveržusį iš plyšio tarp lentų – atrodo, kad jie tiesiog „verda“ iš požemių. Net nuodai nebesustabdo šios gyvybės formos antplūdžio. Ar tai tik dar viena nemaloni vasaros bėda, ar pavojus, kurį privalome vertinti rimtai?
Nuodai nepadeda – šliužai prisitaiko
„Bandėme viską – pabarstėme specialių granulių, naudojome biologinius nuodus, net sūrų vandenį. Bet jie vis tiek grįžta, ir jų tik daugiau,“ – skundžiasi viena Kauno priemiesčio gyventoja. Šliužai ne tik naktimis naikina sodus ir daržus – jie jau užkariauja gyvenamąsias erdves. Pastebima, kad net nauji, modernūs pesticidai nebepasiekia norimo efekto – šliužai tampa atsparūs, o kai kurios jų rūšys net pradeda daugintis sparčiau, kai jaučia pavojų.
Biologai įspėja: kalbame apie invazinę rūšį – Arion vulgaris, dar vadinamą „ispanišku šliužu“. Tai itin agresyvus ir greitai plintantis šliužas, kuris ne tik naikina augaliją, bet ir stumia iš aplinkos vietines rūšis. „Tai viena pavojingiausių invazinių rūšių Europoje. Jos sugebėjimas prisitaikyti, augti ir daugintis be natūralių priešų kelia grėsmę net ekosistemai,“ – aiškina Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Tadas Gailius.
Vyriausybė reaguoja: subsidijos kovai su šliužais
Reaguodama į vis labiau blogėjančią situaciją, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija paskelbė šliužų kontrolės programą, kuri apima gyventojų švietimą, finansavimą natūraliems kovos būdams ir net subsidijas. Vienas iš labiausiai aptarinėjamų sprendimų – skatinti žmones auginti bėgikes antis, kurios natūraliai minta šliužais.
Šios antys, kilusios iš Azijos, jau daugelį metų naudojamos ekologiniuose ūkiuose. Jos neknisa žemės kaip vištos, nesugadina daržų ir, svarbiausia – šliužai yra jų pagrindinis delikatesas. Ūkininkai, kurie jau išbandė šį metodą, sako: tai vienintelis efektyvus ilgalaikis būdas sumažinti šliužų populiaciją.
Bet ar saugu?
Vis dėlto kyla labai svarbus klausimas – ar šliužais mintančių ančių mėsa ir kiaušiniai saugūs vartoti žmonėms?
Veterinarijos specialistai tikina: jei antys šeriamos natūraliai ir gyvena tinkamomis sąlygomis, jų produktai yra visiškai saugūs. „Šliužai nėra nuodingi patys savaime. Tačiau jei jie yra gavę kontaktą su cheminėmis priemonėmis (pvz., nuodais iš granulių), kyla pavojus, kad toksinai gali patekti ir į ančių organizmą,“ – įspėja Maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertė dr. Indrė Kazlauskaitė.
Todėl rekomenduojama laikytis tam tikrų taisyklių:
nenaudoti jokių cheminių šliužų naikinimo priemonių, jei laikote antis;
maitinti antis ir šliužais, ir grūdais ar žalumynais, kad jos būtų sveikos ir atsparios;
reguliariai tikrinti ančių sveikatą ir gauti veterinarijos leidimą produkcijai.
Pavojus vaikams ir naminiams gyvūnams
Šliužų invazija kelia ne tik ekologinį, bet ir higieninį pavojų. Jų gleivės – puiki terpė bakterijoms plisti. „Vaikai mėgsta žaisti basomis, net neįtardami, kad per glitus paviršius gali užsikrėsti įvairiomis infekcijomis – nuo paprastų odos uždegimų iki rimtų virškinamojo trakto ligų,“ – sako vaikų gydytoja Jolanta Rimkutė. Taip pat rizikuoja naminiai gyvūnai – ypač šunys, kurie uosto ar net laižo šliužus.
Ką gali padaryti kiekvienas?
Norint kovoti su šia invazija, svarbu ne tik pasikliauti institucijomis, bet ir veikti patiems. Specialistai siūlo:
Naikinti šliužus fiziškai – rinkti juos rankomis ar spąstais;
Naudoti natūralius barjerus, kaip pelenai, kavos tirščiai, eglių spygliai ar kiaušinių lukštai – šliužai vengia šiurkščių paviršių;
Įrengti buferines zonas aplink daržus – be augalų, kad šliužai neturėtų kur slėptis;
Laikyti bėgikes antis – tai ypač rekomenduojama užmiesčio gyventojams.
Ar pavyks atsilaikyti?
Šliužų antplūdis – tai ne vienos vasaros nemalonumas, o visos šalies iššūkis. Kol kas kovos rezultatai mišrūs – kai kuriems žmonėms pavyksta apginti savo derlių, kiti stebi, kaip šliužai sunaikina jų viso sezono triūsą per vieną naktį.
Vienas aišku – kuo anksčiau reaguosime, tuo mažesnė bus grėsmė. Ši invazija yra reali, sparčiai progresuojanti ir, jei nebus sustabdyta, gali sukelti rimtų padarinių tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatai.
