Imunitetą stiprinančiai vištienos sriubai reikia 6-24 valandas virti kaulų sultinį su obuolių actu, kad būtų išgautos maistingosios medžiagos. Pagrindinės sudedamosios dalys yra česnakai ir svogūnai (antimikrobinis alicinas), imbieras ir ciberžolė (priešuždegiminės medžiagos) ir grybai (imuninę sistemą aktyvinantys beta gliukanai). Daržovių dėjimas etapais išsaugo jų gydomąsias savybes. Tinkami būdai, pavyzdžiui, česnakų smulkinimas prieš pridedant ir juodųjų pipirų naudojimas su ciberžole, padidina gydomąją naudą. Šie įrodymais pagrįsti paruošimo metodai tradicinę sriubą paverčia galingu vaistu.
Imunitetą stiprinančios vištienos sriubos mokslas
Nors vištienos sriuba nuo seno laikoma liaudies medicinos priemone, naujausi moksliniai tyrimai įrodo jos gydomąsias savybes. Tyrimai rodo, kad vištienos sriuba slopina neutrofilų migraciją ir gali sumažinti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą.
Sudedamųjų dalių derinys sukuria sinergetinį poveikį. Vištienoje yra cisteino, aminorūgšties, chemiškai panašios į acetilcisteiną, kuris skystina gleivių sekretą.
Verdant daržoves išsiskiria priešuždegiminiai junginiai. Česnakai ir svogūnai prideda alicino ir kvercetino – junginių, pasižyminčių antimikrobiniu ir imunomoduliaciniu poveikiu.
Be to, šiltas sultinys padidina nosies gleivių greitį ir taip sustiprina natūralius organizmo gynybinius mechanizmus. Lengvai virškinamos maistinės medžiagos taip pat palaiko imuninės sistemos funkciją ligos metu, kai gali sumažėti apetitas.
Tobulo kaulų sultinio pagrindo kūrimas
Maistingųjų medžiagų turtingas kaulų sultinys yra imunitetą stiprinančios vištienos sriubos pagrindas.
Šiam pagrindui sukurti reikia 6-24 valandas virti vištienos kaulus, taip išgaunant kolageną, mineralus ir aminorūgštis, pavyzdžiui, gliciną ir glutaminą, kurie palaiko imuninę sistemą.
Kad maistingosios medžiagos būtų išgautos idealiai, įdėkite sąnarių kaulų, kuriuose yra kremzlių, ir įpilkite du valgomuosius šaukštus obuolių sidro acto, kad iš kaulų išsiskirtų mineralai.
Kaulų kepimas prieš troškinimą sustiprina skonio junginius dėl Maillard’o reakcijų.
Per pirmąją virimo valandą į paviršių iškilusių priemaišų nugriebimas užtikrina skaidrų, švaraus skonio sultinį su didžiausiu kiekiu biologiškai prieinamų maistinių medžiagų.
Esminės vaistažolės ir prieskoniai, pasižymintys gydomosiomis savybėmis
Tradicinės virtuvės žolelės ir prieskoniai, dedami į vištienos sriubą, tampa stipriomis gydomosiomis medžiagomis ir iš paprastos maistinės medžiagos tampa natūraliu vaistu.
Česnakuose yra alicino – antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčio junginio, kovojančio su infekcijomis. Imbieras mažina uždegimą ir ramina virškinimo problemas, o ciberžolėje esantis kurkuminas pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu.
Čiobreliuose ir raudonėliuose yra timolio, veiksmingo nuo kvėpavimo takų infekcijų. Rozmarinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu dėl rozmarino rūgšties. Juodieji pipirai ne tik pagerina skonį, bet ir padidina ciberžolės biologinį prieinamumą 2000 %.
Šių žolelių reikėtų dėti skirtingais virimo etapais, kad jos būtų maksimaliai veiksmingos, t. y. ankstyvosios žolelės turėtų būti dedamos anksti, o švelniosios – baigiant ruošti.
Stiprios daržovės ir grybai imunitetui stiprinti
Į vištienos sriubą įdėjus specifinių daržovių ir grybų, jos imunitetą stiprinančios savybės labai sustiprėja, o ne vien sultinio nauda.
Česnakuose ir svogūnuose yra alicino – stipraus antimikrobinio junginio. Šiitakės, reiši ir maitakės grybai turi beta gliukanų, kurie aktyvina imunines ląsteles. Morkos ir saldžiosios bulvės suteikia beta karotino, o tamsūs lapiniai žalumynai – vitamino C ir antioksidantų.
Kryžmažiedės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai ir lapiniai kopūstai, pasižymi sulforafanu, kuris skatina antioksidantų gamybą. Imbieras ir ciberžolės šaknys suteikia priešuždegiminių junginių.
Šios sudedamosios dalys veikia sinergiškai ir sukuria gydomąją sriubą, kurios fitonutrientai patenka tiesiai į virškinimo sistemą, kad būtų idealiai įsisavinami ir palaikytų imunitetą.
Tinkami paruošimo būdai, kad maistinės medžiagos būtų maksimaliai išgautos
Nors imunitetą stiprinančios vištienos sriubos pagrindą sudaro galingos sudedamosios dalys, jų paruošimo būdai daro didelę įtaką maistinei vertei.
Lėtai verdant iš vištienos kaulų išgaunama daugiausia maistingųjų medžiagų, išsiskiria imunitetą palaikantys mineralai ir kolagenas.
Daržoves reikėtų dėti palaipsniui – iš pradžių aromatines, vėliau minkštesnes, kad nepervirtų ir neprarastų maistingųjų medžiagų.
Susmulkinus česnaką ir palikus jį 10 minučių pailsėti prieš kaitinimą, suaktyvėja alicinas – pagrindinis vaistinis česnako junginys.
Kruopščiai ruošiant grybus, suardomos chitino ląstelių sienelės, todėl beta gliukanai tampa geriau biologiškai prieinami.
Įdėjus rūgšties, pvz., citrinos sulčių, į pabaigą, išsaugomas vitaminas C ir padidėja geležies pasisavinimas iš augalinių ingredientų.
