Penki įsisenėję sveikatos mitai meta iššūkį tradicinei išminčiai. Taisyklė „aštuonios stiklinės vandens per dieną” neturi mokslinio pagrindo, o mintis, kad visi su maistu gaunami riebalai kenkia sveikatai, yra pasenusi. Nepaisant paplitusių perspėjimų, kojų pirštų girnelės nesukelia artrito. Visuotinis aštuonių valandų miego reikalavimas neatsižvelgia į individualius skirtumus. Kasmetiniai viso kūno vėžio tyrimai gali nepagerinti rezultatų, palyginti su tiksliniais metodais. Šių klaidingų įsitikinimų supratimas padeda žmonėms priimti labiau individualizuotus, įrodymais pagrįstus sveikatos sprendimus.
Kasdien turite išgerti aštuonias stiklines vandens
Nors gerti vandenį labai svarbu gerai sveikatai palaikyti, plačiai paplitusi rekomendacija, kad kiekvienas žmogus kasdien turi išgerti aštuonias stiklines vandens, nėra moksliškai pagrįsta.
Ši „8×8 taisyklė” (aštuonios 237 mililitrų stiklinės) atsirado prieš kelis dešimtmečius, tačiau buvo įtvirtinta nepagrįstai.
Individualūs hidratacijos poreikiai labai skiriasi priklausomai nuo aktyvumo lygio, klimato, sveikatos būklės ir mitybos.
Daugelis maisto produktų, ypač vaisiai ir daržovės, labai prisideda prie kasdienio skysčių suvartojimo.
Organizmas taip pat veiksmingai signalizuoja apie troškulį, kai reikia drėkinti organizmą.
Medicinos ekspertai dabar pasisako už individualią hidrataciją, atsižvelgiant į šlapimo spalvą, troškulio signalus ir individualias aplinkybes, o ne už savavališką universalų standartą.
Riebalų valgymas tukina ir sukelia širdies ligas
Nepaisant to, kad populiariose sveikatos rekomendacijose vis dar vyrauja nuomonė, jog riebalai neatsiejamai lemia svorio augimą ir širdies ligas, tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių mitybos mokslo apvertimų.
Tyrimai rodo, kad riebalų kokybė yra svarbesnė už jų kiekį. Nors transriebalai tebėra kenksmingi, mononesotieji ir polinesotieji riebalai, gaunami iš tokių šaltinių kaip alyvuogių aliejus, riešutai ir riebi žuvis, apsaugo nuo širdies ligų.
Netgi sočiųjų riebalų ryšys su širdies ir kraujagyslių sveikata yra sudėtingesnis, nei manyta anksčiau.
Tyrimai rodo, kad mažai riebalų turinčios dietos dažnai neskatina ilgalaikio svorio metimo, nes jų metu dažnai suvartojama daugiau angliavandenių, o tai gali padidinti insulino kiekį ir alkio signalus.
Skaudantys kaulai sukelia artritą
Galbūt įprotį laužyti pirštų kauliukus lydi malonus spragsėjimas, tačiau moksliniai įrodymai nepagrindžia paplitusio įsitikinimo, kad ši praktika sukelia artritą.
Keliuose ilgalaikiuose tyrimuose, kuriuose dešimtmečius buvo stebimi kankorėžių krekingo mėgėjai, nenustatyta, kad artritas būtų dažnesnis, palyginti su tais, kurie kankorėžių krekingo nemėgsta. Spragsėjimo garsas sklinda dėl dujų burbuliukų, susidarančių sinovijos skystyje tarp sąnarių, o ne dėl to, kad kaulai ar kremzlės šlifuojasi.
Nors sąnarių spragsėjimas nesukelia artrito, tyrimai rodo, kad jis gali laikinai susilpninti suėmimo jėgą ir, pernelyg dažnai kartojant, sukelti minkštųjų audinių pažeidimus.
Nepaisant mokslinių įrodymų, šis klaidingas įsitikinimas, kaip ir kiti populiariojoje kultūroje įsišakniję mitai apie sveikatą, vis dar gajus.
Jums reikia aštuonių valandų nepertraukiamo miego kiekvieną naktį
Įprasta nuomonė, kad suaugusiesiems visuotinai reikia aštuonių valandų nepertraukiamo nakties miego, yra dar vienas plačiai paplitęs sveikatos mitas, kurį verta panagrinėti.
Tyrimai rodo, kad miego poreikiai tarp žmonių labai skiriasi: vieniems idealiai tinka šešios valandos, kitiems – devynios.
Be to, istoriniai duomenys rodo, kad iki dirbtinio apšvietimo paplitimo buvo paplitęs segmentinis miegas, t. y. du skirtingi miego laikotarpiai, kuriuos skiria budrumas.
Kokybė dažnai yra svarbesnė už kiekybę. Tokie veiksniai kaip miego efektyvumas ir tinkama miego fazių kaita gali būti svarbesni už bendrą trukmę.
Daugelis sveikų suaugusiųjų natūraliai kelis kartus per naktį trumpam prabunda be neigiamų pasekmių.
Kad sveikata būtų ideali, žmonės turėtų laikytis savo įpročių, o ne savavališkai nustatytų kriterijų.
Kasmetiniai viso kūno tyrimai anksti nustato vėžį ir gelbsti gyvybes
Nors daugelis sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir populiarių medicinos šaltinių rekomenduoja kasmet atlikti kruopščius viso kūno tyrimus, kad būtų aktyviai aptiktas vėžys, šią praktiką patvirtinančių įrodymų yra stebėtinai mažai.
Tyrimai rodo, kad plačiai paplitusi atrankinė patikra gali sukelti klaidingus teigiamus rezultatus, nereikalingas procedūras ir didelį nerimą. JAV prevencinių paslaugų darbo grupė rekomenduoja atlikti tikslinę atrankinę patikrą, atsižvelgiant į amžių, rizikos veiksnius ir šeimos anamnezę, o ne plataus masto viso kūno skenavimą.
Tam tikros vėžio patikros iš tiesų gelbsti gyvybes – mamografijos, kolonoskopijos ir Pap testai turi įrodytą naudą tam tikroms gyventojų grupėms.
Tačiau nuostata, kad anksčiau nustačius bet kokį vėžį visada pagerėja rezultatai, yra pernelyg supaprastinta, nes neatsižvelgiama į biologinius vėžio tipų ir progresavimo skirtumus.
