Jūsų sodo pasididžiavimas gali tapti šliužų pietumis per vieną naktį. Sužinokite, kaip sustabdyti šiuos kenkėjus anksčiau, nei jie sunaikins jūsų derlių
Nemalonus siurprizas lietuviškuose soduose
Lietingos vasaros pabaiga ir drėgnas ruduo – tai metas, kai sodininkai pasitinka nepageidaujamus svečius. Šliužai – šie gleivėti kenkėjai – šiemet ypač agresyvūs ir aktyvūs. Jie pasirodo tyliai, naktimis, o ryte sodininkai atranda liūdną vaizdą: skylėtus daržovių lapus, apgraužtus žiedus ir pusiau suvalgytas uogas.
Statistika rodo, kad vienas suaugęs šliužas per naktį gali suvalgyti augalų masę, lygią savo svoriui, o per sezoną palikti iki 500 kiaušinėlių. Nenuostabu, kad sodininkai visame pasaulyje ieško efektyvių būdų apsaugoti savo derlių nuo šių nepasotinamų kenkėjų.
Kodėl šliužai tapo tokia rimta problema?
Klimato kaita ir šiltėjančios žiemos leidžia šliužams geriau išgyventi šaltuoju metų laiku. Be to, natūralių priešų – ežių, varlių, kai kurių paukščių – populiacijų mažėjimas sukuria puikias sąlygas šliužams daugintis. Lietuvoje ypač paplitę pilkieji lauko šliužai (Arion vulgaris) ir juodieji sodo šliužai (Arion ater) gali padaryti didžiulės žalos per labai trumpą laiką.
Klasikiniai kovos metodai: ką žino kiekvienas sodininkas
1. Mėlynos granulės – cheminis sprendimas
Moliuskocidai – tai specialūs preparatai, skirti kovai su šliužais ir sraigėmis. Juose dažniausiai naudojamas metaldehidas arba geležies fosfatas, kurie pritraukia šliužus ir sukelia jų žūtį.
Kaip naudoti:
- Granules reikia paskleisti aplink augalus, bet ne per arti jų
- Geriausia tai daryti po lietaus arba vakare, kai šliužai aktyviausi
- Vienam arui pakanka 20-30 gramų preparato
Perspėjimas: Nors šiuolaikiniai moliuskocidai su geležies fosfatu yra saugesnė alternatyva, svarbu laikytis instrukcijų. Preparatai gali būti pavojingi naminiams gyvūnams, ypač šunims, kurie kartais suėda granules. Taip pat venkite jų naudojimo arti valgomųjų augalų prieš pat derlių.
2. Alaus spąstai – biudžetinis sprendimas
Šis metodas pagrįstas šliužų meile alui – tiksliau, mielėms ir fermentacijos kvapui. Tai vienas iš seniausių ir paprasčiausių būdų kovoti su šliužais.
Kaip įrengti:
- Įkaskite į žemę nedidelį indą (stiklinę ar plastikinį indelį) taip, kad jo kraštas būtų 1-2 cm aukščiau žemės paviršiaus
- Pripilkite indą iki pusės alaus (tinka pigiausias)
- Patikrinkite ir išvalykite indą kas 2-3 dienas
Alaus kvapas pritraukia šliužus net iš kelių metrų atstumo. Jie įkrenta į indą ir paskęsta. Vienas spąstų trūkumas – po lietaus juos reikia atnaujinti, o intensyvaus šliužų antplūdžio metu gali tekti keisti alų kasdien.
3. Acto ar sūrymo purškimas – greitas ir tiesinis metodas
Kai reikia greitai sunaikinti pastebėtus šliužus, acto ar sūrymo tirpalas yra vienas efektyviausių būdų. Rūgštinis acto tirpalas arba koncentruotas druskos tirpalas veikia šliužų gleivėtą odą ir sukelia greitą dehidrataciją.
Kaip paruošti:
- Acto tirpalas: 1 dalis acto ir 1 dalis vandens
- Sūrymas: 100 g druskos 1 litrui vandens
Kaip naudoti:
- Purkškite tirpalą tiesiai ant šliužų, geriausia vakare
- Nenaudokite šio metodo ant augalų, nes galite juos pažeisti
- Ypač efektyvu po lietaus, kai šliužai masiškai išlenda į paviršių
Šis metodas tinka tik tiesiogiai matomų šliužų naikinimui ir nėra prevencinis. Be to, reikia būti atsargiems, nes actas ir druska gali paveikti dirvožemio pH ir pakenkti kai kuriems augalams.
4. Stebinantis metodas, kuris keičia žaidimo taisykles: plėšriosios antys!
Tai, kas daugeliui sodininkų atrodo neįtikėtina, ekologiškų ūkių savininkams jau seniai žinoma paslaptis – tam tikros ančių veislės yra natūralūs šliužų priešai ir gali dramatiškai sumažinti jų populiaciją be jokių cheminių priemonių.
Kodėl tai veikia:
- Indijos bėgikės (angl. Indian Runner Ducks) ir kitos panašios veislės yra specializuotos šliužų medžiotojos
- Viena antis per dieną gali surinkti iki 150 šliužų
- Antys ieško šliužų ir jų kiaušinėlių dirvoje, pasieksiant vietas, kurias sunku apdoroti kitais būdais
Kaip įgyvendinti:
- 2-3 antys pakanka vidutinio dydžio sodui (400-600 kv. m)
- Antyms reikia nedidelio tvenkinio ar baseino ir nakties prieglobsčio
- Geriausias laikas įleisti antis į sodą – anksti ryte arba vakare
Robertas Binkis iš Kauno rajono pasakoja: „Iš pradžių kaimynai juokėsi, kai įsigijau tris Indijos bėgikes. Bet po mėnesio jie jau klausinėjo, kur galima tokių nusipirkti. Mano sode šliužų populiacija sumažėjo 90% per vieną sezoną!”
Šis metodas turi papildomų privalumų – antys ne tik naikina šliužus, bet ir tręšia dirvą, o jų kiaušiniai yra vertingas maisto produktas.
Kombinuotas metodas – geriausia strategija
Patyrę sodininkai žino, kad efektyviausias kovos su šliužais būdas – kelių metodų derinimas:
- Sukurkite nepalankią aplinką šliužams: pašalinkite lapų krūvas, medžio gabalus, mulčiuokite su šiurkščiomis medžiagomis
- Naudokite prevencines priemones: kavos tirščių barjerai, kalkės, pelenai
- Pasitelkite biologinius priešus: įkurdinkite sode ežį, pasikvieskite bėgikes antis
- Taikykite tikslinius metodus: alaus spąstai strateginėse vietose, granulės probleminėse zonose
Kova su šliužais – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Svarbu pradėti anksti pavasarį, kai šliužų populiacija dar nėra išaugusi, ir tęsti veiksmus iki vėlyvo rudens.
Ateities perspektyvos: nauji kovos būdai
Mokslininkai nuolat ieško efektyvesnių ir ekologiškesnių būdų kontroliuoti šliužų populiacijas. Vienas perspektyviausių – nematodų (mikroskopinių kirmėlių Phasmarhabditis hermaphrodita) naudojimas, kurios parazituoja šliužuose. Šis biologinės kontrolės metodas jau prieinamas kai kuriose Europos šalyse ir netrukus gali pasiekti Lietuvą.
Nepriklausomai nuo to, kurį metodą pasirinksite, svarbiausia – nuoseklumas ir kantrybė. Šliužai galbūt ir lėti, bet jų dauginimasisi tempai įspūdingi. Todėl tik reguliarus ir kompleksinis požiūris padės apsaugoti jūsų sodą nuo šių nepageidaujamų svečių.
Rūta Sodienė, biologė ir patyrusi sodininkė
