Šią vasarą Prancūzijos Aurillac miestelio gyventojai tapo neįprasto įvykio liudininkais – staigaus ir panišką sukeliančio bičių puolimo, kurio metu buvo sužeisti 24 žmonės, o trys iš jų atsidūrė kritinės būklės. Toks agresyvus bičių elgesys – retenybė, nustebinusi tiek mokslininkus, tiek patyrusius bitininkus. Kas galėjo sukelti tokį neįprastą bičių elgesį ir kokį pavojų tai signalizuoja Europos ekosistemai? Mokslininkai įtaria, kad atsakymas slypi naujame grobuonyje – geltonojoje širšėje, kurios keliama grėsmė gali būti didesnė, nei manome.

Geltonoji širšė: invazinis atėjūnas iš Azijos

Geltonoji širšė (Vespa velutina), dar vadinama juodąja širše dėl juodos kūno spalvos ir tik gelsvų apatinių galūnių, yra invazinė vabzdžių rūšis, kilusi iš Azijos. Jos natūrali buveinė – pietų Kinija, Indokinija, Birma ir Indija, tačiau per pastaruosius dešimtmečius ji pradėjo plisti už natūralaus arealo ribų.

Šis vabzdys nėra labai didelis – jo motinėlės kūnas siekia apie 20-30 mm ilgio, tačiau tai vis tiek yra beveik dvigubai didesnė už medaus bitę, kuri vidutiniškai yra tik 1,5 cm ilgio. Geltonoji širšė pasižymi:

• Juoda galva su geltona priekine dalimi
• Krūtine, apaugusia trumpais smulkiais plaukeliais, rudos ar juodos spalvos
• Ryškiai geltonomis kojų letenėlėmis
• Rudu pilvu, kurio kiekvieno segmento apatinis kraštas turi geltoną juostą
• Išskyrus ketvirtąjį pilvelio segmentą, kuris visas oranžinis

Šis vabzdys 2010 metais pirmą kartą buvo pastebėtas Ispanijoje, o po metų jau pasiekė Prancūziją, Portugaliją ir Belgiją. Dabar ji užkariavo visą Beniliukso šalių regioną, Italiją ir Lamanšo sąsiaurio salas. Itin nerimą kelia faktas, kad ji jau įsikūrė Jungtinėje Karalystėje – 2023 metais ten buvo rasta ir sunaikinta 73 dideli šių vabzdžių lizdai, įskaitant kolonijas pačiame Londone.

Nors tiksliai nėra žinoma, kaip geltonoji širšė pateko į Europą, „The Guardian” pateikia hipotezę, kad šis vabzdys pirmą kartą į Prancūziją atvyko su azijietiškos keramikos kroviniu iš Kinijos maždaug prieš 20 metų.

Kodėl ši invazinė rūšis kelia tokį nerimą?

Geltonoji širšė yra bitėms didžiausias priešas, galintis sunaikinti avilį ir išžudyti jo gyventojas. Nors Europos bitės turi savo gynybos sistemas prieš didesnius giminaičius (pavyzdžiui, jos gali apgaubti agresorių ir pakelti temperatūrą aplink jį, taip jį „išvirdamos”), vis dėlto per puolimą širšės gali nužudyti daug bičių.

Ypač pavojinga tai, kad geltonoji širšė yra rūšis, kurios Europos bitės dar nepažįsta ir neturi efektyvių apsaugos mechanizmų prieš ją. Šio naujo grobuonio spaudimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl bitės Aurillac mieste taip neįprastai elgėsi – tarsi panikuodamos ir atakuodamos žmones.

Be to, šis vabzdys nepasitenkina vien bitėmis. Mokslininkai apskaičiavo, kad geltonoji širšė medžioja beveik visus Europoje gyvenančius vabzdžius – daugiau nei 1400 rūšių, įskaitant ne tik bites, bet ir drugelius, mantijas, laumžirgius ir kitus bestuburius. Lengva įsivaizduoti, kokį chaosą jos gali sukelti vietinėse ekosistemose.

Nerimą keliantis plitimas

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad geltonoji širšė nėra vienintelis Azijos širšuolas, pastebėtas Europoje. 2024 metais šiaurinėje Ispanijoje buvo aptikta dar viena invazinė rūšis – pietinė milžiniška širšė (Vespa soror), kurios karalienė gali užaugti iki 4,5 cm. Tai dar didesnė grėsmė, nei geltonoji širšė, nes šie milžiniški vabzdžiai yra dar agresyvesni ir pavojingesni tiek vietiniams vabzdžiams, tiek žmonėms.

Klimato kaita ir intensyvėjanti tarptautinė prekyba tik palengvina šių invazinių rūšių plitimą. Specialistai prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau šios rūšys pasieks ir Lietuvą, kur gali sukelti rimtų problemų žemės ūkiui, bitininkystei ir visuomenės sveikatai.

Bičių panika ir pavojus žmonėms

Grįžtant prie įvykio Aurillac mieste – mokslininkai įtaria, kad bičių elgesys galėjo būti sukeltus staigaus streso, kurį sukėlė geltonųjų širšių atsiradimas toje teritorijoje. Nors dar nėra galutinių įrodymų, tyrimų rezultatai rodo, kad bitės galėjo elgtis kaip panikuojantis organizmas, bandydamos apsiginti nuo naujo, nepažįstamo priešo.

Puolimo pasekmės buvo rimtos – 24 žmonės buvo sužeisti, o trys iš jų kovoja dėl gyvybės. Tai primena, kad net ir tokie naudingi vabzdžiai kaip bitės, patekę į ekstremalias situacijas, gali tapti pavojingi žmonėms.

Tuo tarpu pačios geltonosios širšės kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai:

• Jų įgėlimas yra skausmingas ir gali sukelti stiprias alergines reakcijas
• Priešingai nei bitės, širšės gali gelti pakartotinai
• Jos gina savo lizdus labai agresyviai, ypač vėlyvą vasarą ir rudenį
• Alergiškiems žmonėms net vienas įgėlimas gali sukelti anafilaksinį šoką

Kaip atpažinti geltonąją širšę ir apsisaugoti?

Norint apsisaugoti nuo šių naujų invazinių vabzdžių, svarbu mokėti juos atpažinti:

• Geltonoji širšė – juoda su gelsvu pilvo galiuku, maždaug 2-3 cm ilgio
• Europinė širšė (Vespa crabro) – rudesnė, didesniu oranžiniu pilvu, 3-4 cm ilgio
• Įprasta vapsva – ryškiai geltona su juodomis juostomis, mažesnė už širšes

Jei pastebėjote įtartinus vabzdžius ar jų lizdus:

1. Laikykitės atokiau ir nebandykite lizdų ardyti patys
2. Praneškite vietos aplinkos apsaugos tarnyboms
3. Jei reikia pašalinti lizdą, visada kreipkitės į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus
4. Saugokite savo bitynus, reguliariai tikrinkite ar nėra įsibrovėlių
5. Būkite ypač atsargūs vasaros pabaigoje ir rudenį, kai širšių kolonijos būna didžiausios

Mokslininkų pastangos suvaldyti grėsmę

Europos mokslininkai intensyviai ieško būdų, kaip suvaldyti geltonųjų širšių plitimą. Tiriami įvairūs metodai:

• Biologinė kontrolė, naudojant natūralius širšių priešus
• Specialios gaudyklės su feromonais, pritraukiančios širšes
• Ankstyvo aptikimo sistemos, leidžiančios greitai reaguoti į naujų kolonijų atsiradimą
• Genetiniai metodai, skirti kontroliuoti šių vabzdžių populiacijas

Tačiau problema išlieka sudėtinga, nes invazinių rūšių plitimą sustabdyti, kai jos jau įsitvirtinusios naujoje teritorijoje, yra labai sunku. Todėl svarbiausia yra prevencija ir ankstyvas reagavimas.

Kas laukia ateityje?

Ekspertai sutinka, kad geltonųjų širšių atsiradimas Lietuvoje yra tik laiko klausimas. Klimato kaita ir auganti tarptautinė prekyba tik palengvina šių invazinių rūšių plitimą. Lietuvos bitininkai jau dabar turėtų ruoštis galimam naujų grobuonių atsiradimui ir mokytis, kaip apsaugoti savo bitynus.

Platesniu mastu, ši situacija primena, kad invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei visame pasaulyje. Europos Sąjunga jau 2016 metais įtraukė geltonąją širšę į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, tačiau reikia dar daugiau koordinuotų veiksmų, norint suvaldyti šią problemą.

Aurillac miesto įvykis yra skambutis, primenantis, kad mūsų ekosistemos yra trapios ir lengvai pažeidžiamos. Nors bičių puolimas atrodo kaip izoliuotas incidentas, jis gali būti didesnių ekologinių pokyčių, kuriuos sukelia invazinės rūšys, požymis.

Ar mes pasiruošę naujiems iššūkiams, kuriuos atneša šios invazinės rūšys? Tik laikas parodys, tačiau akivaizdu, kad turime sutelkti dėmesį į ankstyvą prevenciją ir greitą reagavimą, kad išsaugotume mūsų vietines ekosistemas ir apsaugotume tiek bites, tiek žmones nuo geltonųjų širšių keliamo pavojaus.