Viena skaitytoja pasidalijo netikėta akimirka iš savo sodo – tarp šiltnamio lentų ir žemių patogiai įsitaisė gyvatė. Nors iš pirmo žvilgsnio gyvis atrodo kaip grėsminga angis, geriau įsižiūrėjus matyti būdinga oranžinė dėmė ant galvos šonų – tai žalčio požymis. Tačiau kyla klausimas: ką jis čia veikia? Ar pavienis svečias, ar naujas sodo gyventojas?

Ne toks pavojingas, kaip atrodo

Sodininkai dažnai išsigąsta pamatę gyvatę, bet žalčiai yra visiškai nepavojingi žmogui. Jie – naudingi pagalbininkai, padedantys sumažinti pelėnų, smulkių graužikų ir net kai kurių vabzdžių kiekį sode. Būtent dėl to tokį svečią galima laikyti ekologišku kenkėjų kontrolės specialistu.

Žaltys (Natrix natrix) – vienintelė Lietuvoje gyvenanti gyvatė su būdingomis oranžinėmis ar geltonos spalvos dėmėmis ant galvos šonų. Šis požymis padeda lengvai atskirti jį nuo angies, kuri gali būti pavojinga. Žalčiai gali užaugti iki 1-1,5 metro ilgio, tačiau paprastai siekia apie 80 cm. Jų spalva varijuoja nuo pilkos iki juosvos, o kai kurie individai gali turėti šviesesnių dryžių ar taškų raštą.

Kodėl gyvatė pasirinko šiltnamį?

Šiltnamiai – tai šilti, drėgni ir nuo vėjo apsaugoti kampai. Tokios sąlygos puikiai tinka gyvatei pasislėpti nuo plėšrūnų, saugiai išsinerti arba tiesiog pasišildyti ant įkaitusios žemės. Akivaizdu, kad čia esančios sąlygos žalčiui buvo tinkamos – galbūt net per geros, kad jis norėtų išeiti.

Lietuvoje žalčiai aktyvūs nuo balandžio iki spalio mėnesio. Jie yra šaltakraujai gyvūnai, kurių kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos, todėl šiltnamio mikroklimatas jiems ypač patrauklus. Čia temperatūra yra aukštesnė ir stabilesnė nei lauke, o tai suteikia žalčiui galimybę ilgiau išlikti aktyviam, ypač ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį.

Šiltnamiuose dažnai yra ir maisto šaltinių – varlių, vabzdžių ar smulkių graužikų. Žalčiai yra puikūs medžiotojai, kurie gali sekti savo grobį ir sausumoje, ir vandenyje. Jie maitinasi daugiausia varlėmis, buožgalviais, žuvimis, bet neatsisako ir pelinių graužikų, o jaunesni individai – ir stambesniųjų vabzdžių.

Ar reikia imtis veiksmų?

Jei gyvatė nesukelia pavojaus, geriausias sprendimas – ją palikti ramybėje. Tačiau jei šiltnamis intensyviai naudojamas ir baiminamasi netyčia ant jos užlipti, galima švelniai perkelti ją į netoliese esantį natūralų plotą – aukštesnę žolę, komposto krūvą ar miško pakraštį. Svarbiausia – jokiu būdu nežaloti.

Žalčiai yra saugoma rūšis Lietuvoje, todėl juos žaloti ar naikinti griežtai draudžiama. Už tyčinį žalčio sunaikinimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Aplinkos apsaugos specialistai primena, kad šie gyvūnai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, kontroliuodami graužikų ir vabzdžių populiacijas.

Jeigu vis dėlto nuspręsite perkelti žaltį, būtina naudoti specialias priemones – ilgas pirštines ar specialų gaudyklį. Niekada nebandykite sugauti žalčio plikomis rankomis, nors jis ir nėra nuodingas, tačiau išsigandęs gali įkąsti ar išskirti nemaloniai kvepiantį skystį iš analinių liaukų.

Kaip elgtis, kad ji neišsigąstų?

• Nejudėkite staigiai, jei pastebite gyvatę – ji labiau bijo jūsų nei jūs jos.
• Nekiškite rankų į vietas, kur gali būti pasislėpusi.
• Jei vaikai ar augintiniai žaidžia šalia – stebėkite, kad nelystų į šiltnamį be priežiūros.
• Vengkite triukšmo ir stiprios vibracijos šiltnamio aplinkoje, nes tai gali išgąsdinti žaltį.
• Jei planuojate dirbti šiltnamyje, pirma lengvai patrepsėkite ar padaužykite į žemę – gyvatės jautrios vibracijai ir paprastai pasitraukia.

Žalčiai Lietuvos soduose – dažni, bet drovūs svečiai

Lietuvoje žalčiai (Natrix natrix) yra saugoma rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Jie mėgsta drėgnas vietas netoli vandens telkinių, tačiau neretai užklysta ir į sodų teritorijas. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žalčiai aktyviai ieško šiltų vietų žiemojimui, todėl šiltnamis gali būti ideali vieta.

Jei sodas yra netoli vandens telkinio, tikėtina, kad žaltys sugrįš ir kitais metais. Tad galima iš anksto paruošti jam saugią vietą toliau nuo intensyviai naudojamų plotų.

Kaip sukurti žalčiams palankią aplinką sode?

Jei norite, kad žalčiai lankytųsi jūsų sode ir padėtų kontroliuoti kenkėjus, galite sukurti jiems palankias sąlygas:

1. Palikite sode netvarkingų kampelių su aukšta žole, lapų krūvomis ar akmenų krūsnimis.
2. Įrenkite nedidelį tvenkinėlį, kuris pritrauks ne tik žalčius, bet ir kitus naudingus sodo gyvūnus.
3. Nenaudokite cheminių augalų apsaugos priemonių, ypač insekticidų ir rodenticidų, kurie gali pakenkti žalčiams ar jų maisto šaltiniams.
4. Kompostuokite organines atliekas – komposto krūva gali tapti puikia žalčių prieglauda.
5. Jei turite galimybę, pastatykite specialius inkilus žalčiams – nedideles dėžes su šiaudais ar sausa žole, įkastas į žemę taip, kad į jas nepatektų lietus.

Žalčių nauda sodui ir daržui

Žalčiai atlieka svarbų vaidmenį sodo ekosistemoje:

• Kontroliuoja graužikų populiaciją, kurie gali padaryti didelės žalos augalų šaknims ir vaisiams.
• Maitinasi vabzdžiais, kurie kenkia augalams.
• Yra maisto šaltinis kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, plėšriesiems paukščiams, taip palaikydami biologinę įvairovę.
• Padeda išlaikyti ekologinę pusiausvyrą sode.

Galbūt jūsų šiltnamis netikėtai tapo ne tik daržovių, bet ir natūralios gamtos prieglobsčiu. Ar žaltys čia pasiliks – priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tačiau kol kas jis akivaizdžiai jaučiasi lyg namie.

„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad turėsiu tokį gyvą lankytoją savo sode. Bet jei jis padeda mažinti peles – gal verta pasidalinti šiltnamiu?” – rašo skaitytoja.

Žalčio buvimas jūsų sode – tai ne tik įdomus gamtos reiškinys, bet ir ženklas, kad jūsų sodo ekosistema yra sveika ir įvairi. Tad jei pamatysite šį ramų gyvūną savo šiltnamyje ar kitur sode, suteikite jam progą tapti jūsų sąjungininku kovoje su kenkėjais, ir jis tikrai atsilygins už jūsų draugiškumą.