 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad 1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasauline aplinkos apsaugos diena, kuri yra skirta skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Kiekvienais metais ši diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiais metais Jungtinių Tautų Organizacija Aplinkos apsaugos dieną paskyrė kovai su skurdu ir maisto trūkumu. Jos šūkis – „Galvok. Valgyk. Saugok“. Nors tarptautinės organizacijos sutelktai kovoja su skurdu ir maisto stoka, situacija kai kuriuose pasaulio regionuose tampa vis sudėtingesnė. Pasaulinė maisto krizė vis gilėja, o tai turi įtakos ir pasaulinio skurdo didėjimui.
Ar dažnai susimąstome, kiek pasaulyje yra žmonių, kurie kenčia skurdą, nepriteklių ir neturi ką valgyti? Skurdas ir maisto trūkumas – neatsiejami dalykai. Iš 48 neturtingiausių pasaulio valstybių, kurios nuolat kenčia skurdą ir maisto stygių, net 38 yra Afrikoje. Šio žemyno situacija ypač sudėtinga: didelis neraštingumas, ligų ir epidemijų gausa, geriamojo vandens trūkumas, sausros ir kt. katastrofos lemia labai žemą gyventojų gyvenimo lygį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi aplinkos tarša yra didėjančio mirtingumo priežastis. Skaičiuojama, kad pasaulyje dėl blogos mitybos silpsta per milijardą žmonių, didžioji jų dalis – vaikai. Kasdien pasaulyje daugiau nei 20000 vaikų iki 5 metų amžiaus miršta nuo bado, apie milijardas žmonių kas vakarą eina miegoti alkani.
Tačiau kai vieni žmonės badauja, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų. Šiuo metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse išmetamo maisto kiekis vis didėja, o nutukimas tapo didesnė problema nei maisto stoka. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), kiekvienais metais apie 1,3 milijardo tonų maisto yra prarandama.
Mityba yra bene svarbiausias žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklis. Netinkama mityba turi įtakos lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, antrojo tipo cukrinis diabetas, kai kurių tipų vėžys, skeleto ir raumenų sistemos ligos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai, išsivystymui. Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis. Jis turi didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Jo reikia visiems ir kiekvieną dieną. Atvirame ir globalizuotame pasaulyje yra svarbu visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad visuose pasaulio kampeliuose gyvenantys žmonės būtų užtikrinti, jog jų vartojami maisto produktai yra vieni saugiausių pasaulyje. Dabar tokia aktuali visame pasaulyje maisto saugumo problema atsirado dėl vis gausesnio gamtai svetimų cheminių medžiagų vartojimo, dėl didėjančios oro, vandens bei dirvožemio taršos.
Prie aplinkos išsaugojimo ir skurdo mažinimo galime prisidėti kiekvienas. Galime sąmoningai pasirinkti maisto produktus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai (ekologiški maisto produktai), kurių gamybai nenaudojamos cheminės medžiagos. Taip pat rinkdamiesi maisto produktus galite pirmenybę teikti pagamintiems vietoje, kad būtų mažinami maisto produktų pervežimai, nes tuomet saugoma aplinka, neteršiant jos transporto priemonių išmetamais teršalais. Pirkite ir gaminkite maistą mažesniais kiekiais, kad būtų kuo mažiau išmetama maisto atliekų, daugiau dėmesio skirkite sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti. Taigi imdamiesi elementariausių veiksmų galime apsaugoti aplinką ir saugoti gamtos išteklius.
Pagal Jungtinių Tautų Aplinkos programos ir Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė |
Naujienos 
Atgal
