Aplinkos sveikata
Neinfekcinių ligų profilaktika
Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveikatos mokymas
Vaikų sveikatos stiprinimas
Geroji praktika
Naujienos
Paslaugos
Programos ir projektai
Renginiai
|
|
Atėjo vasara, o su ja ir pirmi karščiai, kurie džiugina, kai laiką leidžiame gamtoje, prie vandens telkinių. Vis dėlto karštis gali būti pavojingas ar net pražūtingas, jei elgsimės neatsakingai.
Vienas iš pavojų – karštą dieną palikti vaikus vienus automobiliuose!
|
Plačiau |
Nustatyta, kad cukrinis diabetas paveikia vieną iš dešimties žmonių. Vadinasi, mūsų šalyje turėtų būti apie 280 tūkst. diabetu sergančių arba prediabetinės būklės žmonių. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t. y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančių šia liga, žmonių. Suprasti, kokie yra diabeto rizikos veiksniai, – pirmas žingsnis atpažinti ir laiku suvaldyti ligą.
Lapkričio 14-ąją yra minima Pasaulinė diabeto diena. Būtent šią dieną yra gimęs Frederick'as Banting'as, kuris kartu su Charles'u Best'u 1922 metais pirmą kartą panaudojo insuliną ir išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį vaiką. Šiemet minimas šios ypatingos datos – pirmojo efektyvaus insulino panaudojimo gydymui – 100 metų jubiliejus. Šis pasiekimas mokslui yra toks svarbus, kad 1923 metais mokslininkams už tai buvo įteikta Nobelio premija. Būtent šių mokslininkų atrastas būdas, kaip išgryninti insuliną, anksčiau nepagydomą ligą šiuo metu leidžia kontroliuoti taip, kad sergantys asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą.
|
Plačiau |
Lietuvoje gyvena kiek daugiau nei 2,8 mln. žmonių. Iš jų senyvo amžiaus (vyresni nei 60 metų) yra 28,35 proc. gyventojų. Tai - sąlyginai didelė dalis gyventojų, dėl to sveikatos ir socialiniai nelygumai, kuriuos patiria vyresnio amžiaus žmonės, yra ypač aktualūs dėl to, kad šios amžiaus grupės žmonės labai pažeidžiami.
Covid-19 pandemija dar tik padidino esamą nelygybę, o pastaruosius trejus metus sustiprėjo socialinis, ekonominis, aplinkos, sveikatos ir klimato poveikis vyresnio amžiaus žmonių, ypač vyresnio amžiaus moterų, kurios sudaro didžiąją dalį vyresnio amžiaus žmonių, gyvenimui. Tokia tendencija matoma ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje - daugiau nei 17 proc. gyventojų yra būtent garbaus amžiaus moterys.
Nors vyresnio amžiaus moterys ir toliau reikšmingai prisideda prie savo politinio, pilietinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo, jų indėlis ir patirtis iš esmės lieka nematomi ir į juos dažnai neatsižvelgiama, ypač dėl lyties visą gyvenimą lydinčios diskriminacijos. Diskriminacija dėl amžiaus ir lyties sukuria naujas nelygybes.
|
Plačiau |
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, jog rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulinė širdies diena. 2022 metų šūkis – „Tegu širdimi susijungia sveikos ir sergančios širdys!“
Pasaulinė širdies diena – tai pasaulinė kampanija, kurios metu pavieniai žmonės, šeimos, bendruomenės ir vyriausybės visame pasaulyje dalyvauja įvairiose veiklose, skatinančiose prisiimti atsakomybę už savo ir aplinkinių širdies sveikatą. Tai puiki proga pamąstyti, kaip geriausiai galime pasirūpinti savo širdies sveikata bei paskatinti visuomenę stengtis tai daryti dėl kitų žmonių sveikatos ir dėl savęs. Širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas žmogui suteikia galimybę kuo ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą.
|
Plačiau |
Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje, o aukštas kraujo spaudimas – dažna šių sutrikimų būsena.
Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mmHg.
|
Plačiau |
Didinant supratimą apie vėžį, gerinant švietimą ir skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis atitinkamų veiksmų, siekiama iš naujo sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kompanijos idėja – kad vėžys nėra tik sveikatos sutrikimas, o tema, kuri dėl didelio savo masto paliečia visus žmones.
2022 metais nuo vasario 4 d. pradedama vykdyti trejus metus truksianti kampanija, kurios centre – dėmesys sergančiųjų vėžiu lygybei gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Visa kampanija pavadinta „Panaikinti priežiūros spragas“ (angl. „Close the care gap“), o jos pirmieji metai skirti didinti supratimą apie lygybės gydant vėžį trūkumą ir išsiaiškinti kliūtis, su kuriomis susiduria daugybė žmonių, norinčių gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sumažinti žmogaus galimybę išgyventi ir pasveikti nuo onkologinės ligos. Visą kampanijos eigą ir veiklas galima sekti „Pasaulinė vėžio diena“ tinklalapyje.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulinė širdies diena. 2021 metų šūkis – „Tegu širdis sujungia!“ (angl. #UseHeart).
Pasaulinė širdies diena, inicijuota Pasaulinės širdies asociacijos, neša žinią, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis, kasmet pasaulyje nusinešanti 18,6 milijono gyvybių, ir pabrėžia svarbą veiksmų, kurių gali imtis kiekvienas žmogus, kad išvengtų ir kontroliuotų širdies ir kraujagyslių ligas. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi: dominuoja trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2020 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei pusė, t. y. 52,7 proc., visų mirusiųjų, iš viso 22940 žmonių, arba 820,8 asmens 100 tūkst. gyventojų.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, 2021 m. gegužės 4 d., minima Euromelanomos diena, kai Senojo žemyno šalyse aktyviai atkreipiamas visuomenės dėmesys į melanomos, dėl agresyvios eigos dar vadinamos juoduoju vėžiu, pirminę profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką.
|
Plačiau |
Darbas yra neatsiejama suaugusio žmogaus gyvenimo dalis. Dažnas iš mūsų darbe praleidžiame apie trečdalį savo laiko, jis svarbus ne tik kaip pajamų šaltinis, bet ir kaip socializacijos bei saviraiškos vieta. 2001 m. Tarptautinė darbo organizacija balandžio 28-ąją paskelbė Darbuotojų saugos ir sveikatos diena.
|
Plačiau |
Kiekvienas žmogus turi unikalią klausą, kuriai per visą žmogaus gyvenimą įtaką daro genetiniai, biologiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai. Klausos gebėjimas yra nulemtas neigiamos (priežastinės) ir teigiamos (apsauginės) įtakos. Priežastiniai veiksniai – tai ir gimimo metu sukelti nepageidaujami reiškiniai, ir ausų infekcijos, triukšmo poveikis, ir ototoksinių vaistų bei gyvenimo būdo nulemtos priežastys. Daugelio jų gyvenimo eigoje galima išvengti laikantis tinkamos ausų higienos, vengiant stiprių garsų ir laikantis sveikos gyvensenos principų.
|
Plačiau |
|
|
Renginių ir minėtinų dienų kalendorius |
|