„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Nuo 2002 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau − JT EEK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau − PSO) Europos regiono biuro vykdoma programa „Transportas, aplinka ir sveikata“ (angl. Transport, Health and Environment Pan-European Programme, THE PEP) siekiama plėtoti politikos kryptis, kurios padėtų maksimaliai padidinti teigiamą transporto poveikį aplinkai ir sveikatai. Tam yra didelis potencialas – fiziškai aktyvus mobilumas (ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu) ir efektyvus bei prieinamas viešasis transportas. Jų pagrindinis privalumas yra oro taršos, triukšmo ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimas, energijos vartojimo mažinimas, fizinio aktyvumo didėjimas (dėl to sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, 2-ojo tipo cukrinio diabeto, kai kurių vėžio formų ir hipertenzijos rizika), transporto spūsčių mažėjimas, kelių eismo saugumo gerėjimas, geresnė kraštovaizdžio apsauga ir miesto aplinkos optimizavimas. Be to, sudarant galimybę ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu (o tai nereikalauja didelių išlaidų) ir vystant efektyvų ir prieinamą viešąjį transportą mažinama galimybės naudotis transportu nelygybė ir kartu didinamas darbo vietų, išsilavinimo ir laisvalaikio prieinamumas.