Tyrimais nustatyta, kad dėl nuolatinio aplinkos triukšmo poveikio didėja demencijos rizika. Tyrimai rodo, kad didesnis nei 55 decibelų eismo triukšmas susijęs su 27 % didesne demencijos išsivystymo tikimybe. Triukšmas smegenyse sukelia uždegimines reakcijas ir oksidacinį stresą, ypač paveikia hipokampą ir prefrontalinę žievę. Dėl nuolatinio triukšmo sutrikęs miego režimas ir padidėjęs streso hormonų kiekis prisideda prie neurodegeneracijos ir kraujo-smegenų barjero pažeidimo. Šių mechanizmų supratimas leidžia suprasti prevencines priemones, kurios galėtų sumažinti kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką.
Mokslo žinios apie triukšmo sukeltą pažinimo funkcijų silpnėjimą
Nors mokslininkai jau seniai pripažino tiesioginį triukšmo poveikį dėmesio koncentracijai ir miego kokybei, naujausi moksliniai įrodymai rodo, kad ilgalaikis ryšys tarp nuolatinio triukšmo poveikio ir pagyvenusių žmonių kognityvinių funkcijų pablogėjimo kelia didesnį nerimą.
Tyrimai atskleidžia, kad nuolatinis aplinkos triukšmas smegenyse sukelia uždegimines reakcijas ir oksidacinį stresą. Šis ląstelių pažeidimas pirmiausia paveikia hipokampą ir prefrontalinę žievę– sritis, kurios yra labai svarbios atminties formavimuisi ir vykdomosioms funkcijoms.
Neurovaizdavimas rodo, kad asmenims, ilgą laiką veikiamiems transporto ar orlaivių keliamo triukšmo, pasireiškia spartesnė smegenų atrofija, panaši į ankstyvosios stadijos demenciją.
Patofiziologinis mechanizmas susijęs su sutrikusia miego struktūra, padidėjusiu streso hormonų kiekiu ir pažeistu kraujo-smegenų barjero vientisumu, todėl atsiranda neurodegeneracijos kaskada, kuri gali gerokai padidinti demencijos riziką.
Pagrindinės mokslinių tyrimų išvados apie aplinkos triukšmą ir demencijos riziką
Nors daugelis aplinkos veiksnių lemia kognityvinių funkcijų silpnėjimą, naujausi epidemiologiniai tyrimai tvirtai įrodė, kad triukšmas yra svarbus demencijos išsivystymo rizikos veiksnys.
Kopenhagos universitete atlikti tyrimai parodė, kad didesnis nei 55 decibelų eismo triukšmas lemia 27 % didesnę demencijos riziką.
Taip pat 11 metų trukęs „JAMA Psychiatry” tyrimas parodė, kad asmenų, gyvenančių netoli pagrindinių kelių, kognityviniai gebėjimai blogėja sparčiau nei asmenų, gyvenančių ramesniuose rajonuose.
Lanceto komisija pripažino, kad triukšmas yra vienas iš dvylikos modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių.
Šios išvados nuosekliai rodo priklausomybę nuo dozės – ilgesnis didesnio triukšmo poveikis atitinka didesnę kognityvinių sutrikimų riziką.
Kaip miesto garsinis kraštovaizdis veikia senstančių gyventojų smegenų sveikatą
Tyrinėdami miestų garsinį kraštovaizdį, mokslininkai atskleidžia sudėtingas sąsajas tarp miesto triukšmo ir vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių funkcijų. Įvairi akustinė aplinka – nuo eismo ir statybų iki avarinių sirenų ir veiklos kaimynystėje – daro skirtingą neurologinį poveikį, kuris ilgainiui kaupiasi.
Tyrimai atskleidė, kad senstančios smegenys šiuos garsinius trikdžius apdoroja kitaip nei jaunesnės smegenys, jų gebėjimas filtruoti nepageidaujamus garsus sumažėja. Lėtinis miesto triukšmo, viršijančio 55 decibelus, poveikis susijęs su spartesniu kognityvinių gebėjimų silpnėjimu, ypač paveikiančiu atmintį ir vykdomąsias funkcijas.
Ypač žalingas yra naktinis triukšmas, kuris sutrikdo miego struktūrą, itin svarbią glimfinės sistemos – smegenų atliekų šalinimo mechanizmo, šalinančio neurotoksinius baltymus, susijusius su demencijos patologija – veiklai.
Apsaugos priemonės: Žalingo triukšmo poveikio mažinimas
Kadangi triukšmo tarša ir toliau pripažįstama didele visuomenės sveikatos problema, keletas apsaugos priemonių gali padėti sušvelninti kenksmingą triukšmo poveikį pagyvenusių žmonių kognityvinei sveikatai.
Garso izoliacija gyvenamosiose patalpose naudojant akustines plokštes, dvigubo stiklo langus ir apsaugines juostas nuo atmosferos poveikio gali gerokai sumažinti išorinio triukšmo skvarbą. Baltojo triukšmo aparatai gali užgožti trikdančius garsus, o triukšmą slopinančios ausinės suteikia asmeninę apsaugą.
Miestų planavimo iniciatyvos, apimančios žaliuosius barjerus ir garsą sugeriančią infrastruktūrą, yra veiksmingos bendruomenės lygmens intervencinės priemonės.
Asmenims klausos sveikatos palaikymas reguliariai tikrinant klausą ir prireikus tinkamai naudojant klausos aparatus padeda tinkamai apdoroti garsus, o tai gali sumažinti kognityvinę įtampą, susijusią su triukšmo sukeltu stresu.
Politinės pasekmės miestų planavimui ir visuomenės sveikatai
Kadangi daugėja įrodymų, kad triukšmo tarša siejama su pagyvenusių žmonių kognityvinių funkcijų silpnėjimu, politikos formuotojai susiduria su vis didesniu spaudimu kurti išsamias reguliavimo sistemas, kurios padėtų spręsti šią visuomenės sveikatos problemą.
Į miestų planavimo strategijas turėtų būti įtraukti triukšmo mažinimo elementai, įskaitant garso barjerus, žaliąsias erdves ir teritorijų planavimo taisykles, pagal kurias gyvenamieji rajonai būtų atskirti nuo pagrindinių triukšmo šaltinių.
Reikia atnaujinti sveikatos priežiūros politiką, kad triukšmas būtų pripažintas aplinkos veiksniu, lemiančiu sveikatą. Viso pasaulio miestuose diegiami triukšmo stebėsenos tinklai ir nustatomos griežtesnės decibelų ribos transportui ir statyboms.
Ekonominės analizės rodo, kad prevencinės priemonės kainuoja pigiau nei su triukšmu susijusių demencijos atvejų gydymas, todėl fiskaliniu požiūriu galima pagrįsti aktyvią politiką, apsaugančią pažeidžiamus gyventojus.
Ateities kryptys triukšmo taršos ir smegenų sveikatos tyrimams
Nors padaryta didelė pažanga siekiant suprasti triukšmo taršos ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo ryšį, vis dar yra keletas esminių mokslinių tyrimų spragų, kurias būtina toliau tirti.
Reikalingi išilginiai tyrimai, kuriuose būtų nagrinėjamas visą gyvenimą trunkančio triukšmo poveikio poveikis neurologinėms pasekmėms, ypač diferencijuojant įvairius triukšmo šaltinius ir dažnius.
Tyrimai turėtų apimti pažangius neurovaizdavimo metodus, kad būtų galima vizualizuoti struktūrinius smegenų pokyčius, atsirandančius dėl ilgalaikio triukšmo poveikio.
Be to, ištyrus galimus apsauginius veiksnius ir intervencines priemones, pavyzdžiui, architektūrinius pakeitimus ar asmenines apsaugos priemones, būtų galima sukurti praktines prevencines strategijas.
Ateityje taip pat reikėtų ištirti triukšmo taršos ir kitų aplinkos rizikos veiksnių, genetinių polinkių ir socialinių bei ekonominių kintamųjų sąveiką, kad būtų galima sukurti išsamesnius demencijos prevencijos prognozavimo modelius.
