Jie neturėjo pakuotės. Nebuvo padengti blizgiu glajumi, neturėjo jokio „bio“ ar „eco“ užrašo. Kartais jie būdavo kiek tamsoki, kartais nevisiškai vienodi. Bet vaikystėje močiutės džiovinti obuoliai buvo tai, kuo užkandžiaudavome be sąžinės graužaties. Ir šiandien jie vėl grįžta – į gurmaniškas parduotuves, mitybos specialistų rekomendacijas ir sveikatingumo meniu.
Ar tai mada? Ar autentiška mitybos kryptis? Ir kodėl paprastas džiovintas obuolys, kadaise džiūvęs ant siūlo virš pečiaus, dabar lyginamas su brangiais supermaistais?
Močiutės džiovinimo logika – be jokių priedų
Tradicinis obuolių džiovinimas Lietuvoje buvo ne mada, o būtinybė. Rudenį, kai sunokdavo derlius, obuolius reikėjo greitai perdirbti, kad nespėtų supūti. Vienas iš būdų – džiovinimas. Be cukraus, be konservantų, be jokių papildomų medžiagų. Tiesiog obuolys, oras, šiluma ir laikas.
Tai, ką mūsų močiučių karta darė instinktyviai, šiandien laikoma viena pažangiausių natūralaus maisto konservavimo technologijų. Lėtas džiovinimas, ypač ne aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje, išsaugo enzimus, vitaminus ir skaidulas, kurių netenka dauguma termiškai apdorotų desertų.
Pasak mitybos ekspertės dietologės Rūtos J., džiovintas obuolys yra „vienas iš nedaugelio vaisių, kuris džiovinimo metu ne tik nepraranda vertingų medžiagų, bet kai kuriais atžvilgiais – netgi jas koncentruoja“.
Kodėl džiovinti obuoliai laikomi supermaistu?
„Supermaistas“ nėra oficialus mokslinis terminas, bet plačiai naudojamas apibūdinti maistą, turintį ypač daug maistinių medžiagų mažoje porcijoje. Ir būtent tai apibūdina džiovintą obuolį.
Štai ką vienoje saujelėje (apie 30 gramų) galima rasti:
3–4 gramus skaidulų – daugiau nei daugelyje batonėlių su „skaidulų“ užrašu;
Reklamavitaminą C, A ir K, nors dalis jų prarandama, likučiai vis tiek vertingi;
polioliai ir flavonoidai, pasižymintys antioksidaciniu poveikiu;
natūralūs vaisių cukrūs, kurie suteikia energijos be dirbtinių saldiklių.
Reklama
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad obuolių vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto bei kai kurių vėžio formų rizika. Džiovintos jų formos, jei neperdirbtos ir nesaldintos, išlaiko šiuos privalumus.
Skonis, kuris apgauna saldumynų geismą
Džiovinti obuoliai yra saldūs – bet ne dėl to, kad būtų pridėta cukraus. Dėl išdžiūvusio vandens turinio jų natūralus cukrus koncentruojasi, todėl jie atrodo saldesni, nei yra iš tikrųjų. Tai padeda apgauti smegenis – pasotinti „kažko saldaus“ poreikį be realios cukraus perkrovos.
Tyrimai rodo, kad džiovinti vaisiai gali būti naudojami kaip perėjimo forma tiems, kurie stengiasi atsisakyti saldumynų. Jie suteikia tekstūrą, skonį, kvapą, bet nepasižymi tokiais „tuščiais“ angliavandeniais kaip šokoladas ar guminukai.
Virškinimo sistema juos myli – jei valgomi teisingai
Skaidulos – tai žarnyno draugai. Džiovinti obuoliai turi daug netirpių ir tirpių skaidulų, kurios gerina virškinimą, mažina cholesterolį, reguliuoja gliukozės lygį.
Tačiau yra svarbus „bet“: nereikia jų valgyti dideliais kiekiais. Dėl cukrų koncentracijos džiovinti obuoliai gali tapti per kaloringu užkandžiu, jei valgoma be saiko. Viena saujelė – puiku. Pusė stiklainio per vakarą – nebe.
Svarbiausia – valgyti juos nesupakuotus, nepadengtus cukrumi, be sieros dioksido. Šiuolaikinė pramonė dažnai apdoroja džiovintus obuolius, kad jie atrodytų gražesni – šviesūs, blizgūs. Tačiau močiutės džiovinti būdavo kiek tamsoki, susiraukšlėję – ir tai buvo geras ženklas.
Kodėl džiovinti obuoliai gali būti net geresni už šokoladą?
Šokoladas turi savo privalumų – ypač juodasis, kakavos turintis daugiau nei 70 %. Tačiau dauguma žmonių renkasi pienišką šokoladą su cukrumi, aliejais, emulsikliais. Tai greitas cukraus šuolis, trumpas malonumas ir… kaltės jausmas.
Džiovintas obuolys:
turi mažiau kalorijų už tą pačią šokolado porciją,
Reklamasuteikia skaidulų, kurių šokolade – nulis,
veikia lėčiau, nes turi mažesnį glikeminį indeksą,
neturi priklausomybę stiprinančių ingredientų.
Reklama
Todėl kai kurie sveikatos specialistai rekomenduoja: jei vakare norisi saldumyno – rinkitės kelis džiovintus obuolių griežinėlius su riešutais vietoj plytelės šokolado.
Nostalgija, kuri turi vertę
Galiausiai – tai ne tik mitybos klausimas. Tai ir psichologinis ryšys su paprastu, natūraliu, pažįstamu maistu. Močiutės džiovinti obuoliai turėjo ir dar vieną poveikį – emocinio saugumo jausmą. Kai juos kramtome, kūnas grįžta į laikus, kai viskas buvo aiškiau. O tai, kaip žinome iš šiuolaikinės psichologijos, irgi yra sveikatos forma.
