Tylus apsinuodijimas vandeniu – tai hiponatremija, kuri vystosi be akivaizdžių simptomų, kol pasiekia pavojingą lygį. Ji pasireiškia, kai dėl per didelio suvartojamo vandens kiekio natris kraujyje praskiedžiamas žemiau 135 mmol/l, todėl ląstelės išbrinksta. Pradiniai nežymūs požymiai yra galvos skausmas, pykinimas ir sumišimas, galintys progresuoti iki traukulių ar mirties. Didesnė rizika kyla sportininkams, kūdikiams ir psichikos ligoniams. Tinkama hidratacija subalansuoja vandens suvartojimą ir elektrolitų pakeitimą, atsižvelgiant į troškulio signalus, o ne į savavališkai nustatytus suvartojimo tikslus.
Hiponatremijos supratimas: Apsinuodijimas vandeniu: mokslo žinios apie apsinuodijimą vandeniu
Kai natrio koncentracija organizme sumažėja iki pavojingai mažo lygio, pasireiškia vadinamoji hiponatremija, kurią dažnai sukelia per didelis suvartojamo vandens kiekis.
Įprastai inkstai elektrolitų pusiausvyrą palaiko šalindami vandens perteklių. Tačiau kai suvartojamo vandens kiekis viršija inkstų išskyrimo pajėgumą (maždaug 0,8-1 litras per valandą), natris praskiedžiamas. Dėl to sutrinka ląstelių ir aplinkinių skysčių osmosinė pusiausvyra.
Natrio kiekiui nukritus žemiau 135 mmol/l, vanduo patenka į ląsteles, todėl jos išsipučia. Smegenų ląstelės yra ypač jautrios šiam patinimui, todėl atsiranda neurologinių simptomų.
Sunkiais atvejais (mažiau nei 120 mmol/l) gali pasireikšti smegenų edema, traukuliai, koma arba mirtis.
Įspėjamieji požymiai ir simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Kaip apsinuodijimas vandeniu pasireiškia žmogaus organizme?
Pradiniai simptomai: galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. Toliau mažėjant natrio kiekiui, gali pasireikšti sumišimas, dirglumas ir mieguistumas. Pacientams gali pasireikšti raumenų silpnumas, mėšlungis ar spazmai.
Sunkiais atvejais atsiranda pavojingesnių simptomų: priepuoliai, kvėpavimo sutrikimai, smegenų pabrinkimas ir koma. Liga gali progresuoti apgaulingai greitai, nes ankstyvieji požymiai dažnai painiojami su bendru nuovargiu ar liga.
Ypač didelį nerimą kelia padidėjęs šlapinimosi dažnumas, po kurio, paradoksaliai, pablogėjus būklei, šlapinimasis sumažėja.
Taip pat gali patinti rankos, pėdos ir kulkšnys, nes blogėja skysčių pusiausvyra.
Rizikos veiksniai: Kas labiausiai pažeidžiamas?
Rizikos veiksniai: Kas labiausiai pažeidžiamas?
Tam tikros gyventojų grupės patiria daug didesnę riziką apsinuodyti vandeniu nei plačioji visuomenė.
Ištvermės sportininkai, ypač maratono bėgikai ir triatlonininkai, per daug prakaituodami gali išeikvoti natrio, nes yra per daug drėkinami.
Jaunesnių nei šešių mėnesių kūdikių inkstai yra nesubrendę ir negali apdoroti didelio skysčių kiekio.
Psichikos ligoniams gali pasireikšti polidipsija– potraukis gerti per daug vandens.
Inkstų, kepenų ar širdies ligomis sergantiems žmonėms dažnai sutrinka skysčių reguliavimo mechanizmai.
Vartojantys tam tikrus vaistus, įskaitant kai kuriuos antidepresantus, diuretikus ir NVNU, gali nenormaliai sulaikyti vandenį.
Kariuomenės naujokai, kurie intensyviai treniruojasi karštoje aplinkoje, taip pat yra pažeidžiami dėl privalomų hidratacijos protokolų.
Realūs atvejai ir jų rezultatai
Užfiksuoti apsinuodijimo vandeniu atvejai atskleidžia sunkias ir kartais mirtinas šios būklės pasekmes.
2007 m. Kalifornijos gyventoja mirė išgėrusi 6 litrus vandens per konkursą „Hold Your Wee for a Wii”.
Maratonų bėgikai susiduria su dideliu pavojumi – užfiksuoti keli mirties atvejai dėl per didelio hidratacijos kiekio varžybų metu.
Kariuomenės kariai, intensyviai treniruodamiesi karštoje aplinkoje, patyrė priepuolius ir mirė.
Psichiatrijos įstaigose psichogenine polidipsija sergantys pacientai patyrė traukulius, komą ir negrįžtamus neurologinius pakitimus.
Šie atvejai pabrėžia, kad apsinuodijimas vandeniu yra tikra skubi medicinos pagalba, kurią reikia skubiai atpažinti ir gydyti.
Tinkamos hidratacijos gairės: Vandens suvartojimas: kaip rasti pusiausvyrą
Norint rasti tinkamą hidratacijos balansą, reikia suprasti tiek nepakankamo skysčių vartojimo, tiek per didelio vandens suvartojimo riziką.
Sveikatos ekspertai paprastai rekomenduoja suaugusiesiems kasdien suvartoti 2-3 litrus skysčių, atsižvelgiant į aktyvumo lygį, klimatą ir individualią fiziologiją. Dažnai minima rekomendacija „aštuonios stiklinės vandens” yra tinkamas pagrindas, nors ir nėra moksliškai tiksli.
Troškulys išlieka patikimiausias organizmo hidratacijos poreikio rodiklis. Sportuojantiems ar intensyviai sportuojantiems žmonėms elektrolitų pakeitimas kartu su vandeniu padeda išvengti hiponatremijos dėl praskiedimo.
Ilgalaikės fizinės veiklos metu paprastai pakanka suvartoti 400-800 ml per valandą, nerizikuojant perteklinės hidratacijos.
Apsinuodijimo vandeniu gydymo būdai
Apsinuodijus vandeniu, būtina skubiai įsikišti, kad būtų išvengta galimų mirtinų padarinių.
Gydymas paprastai apima skysčių suvartojimo ribojimą ir elektrolitų, ypač natrio, disbalanso sutrikimą.
Sunkiais atvejais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali suleisti natrio tirpalų į veną, kad būtų atkurta tinkama jo koncentracija kraujyje. Gali būti skiriami diuretikai, padedantys inkstams išskirti vandens perteklių.
Gydymo metu toliau stebimi svarbiausi požymiai, neurologinė būklė ir elektrolitų kiekis serume.
Pasveikimo trukmė priklauso nuo sunkumo: lengvi atvejai išnyksta per kelias valandas, o sunkesniais atvejais gali prireikti kelių dienų hospitalizacijos atidžiai prižiūrint gydytojui.
Prevencijos strategijos sportininkams ir aktyviems žmonėms
Daugeliui sportininkų ir fiziškai aktyvių asmenų kyla padidėjęs apsinuodijimo vandeniu pavojus ilgalaikių treniruočių metu, ypač ištvermės varžybų metu .
Prevencija reikalauja subalansuoti hidratacijos ir elektrolitų pakeitimo poreikius.
Pagrindinės strategijos:
- Gerti pagal troškulį, o ne pagal iš anksto nustatytą grafiką.
- Sportinių gėrimų, kurių sudėtyje yra natrio, vartojimas užsiimant veikla, trunkančia ilgiau nei 60 minučių.
- svėrimasis prieš ir po fizinio krūvio, kad būtų galima stebėti skysčių netekimą
- intensyvaus fizinio krūvio metu suvartojamų skysčių kiekis ribojamas iki 400-800 ml per valandą
- Suprasti individualų prakaitavimo greitį ir natrio koncentraciją
- atpažinti ankstyvuosius simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą ir sumišimą
Šie įrodymais pagrįsti metodai padeda išlaikyti darbingumą ir sumažinti hiponatremijos riziką, ypač svarbią per maratonus, triatlonus ir karines pratybas.
