Tyrimai rodo, kad, norint veiksmingai sureguliuoti nervų sistemą, idealus apkabinimas turėtų trukti 6-20 sekundžių. Tokia trukmė maksimaliai padidina oksitocino išsiskyrimą ir kartu sumažina kortizolio kiekį. 20 sekundžių apkabinimas ypač suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą per slėgio receptorius, signalizuojančius klajokliui nervui. Fiziologiniai matavimai rodo, kad pagerėja širdies ritmo kintamumas ir pereinama nuo simpatinio prie parasimpatinio dominavimo. Ši nauda sustiprėja santykiuose, kuriuose jaučiamas pasitikėjimas. Šių gydomųjų apsikabinimų moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus neurologinius mechanizmus.
Mokslas apie fizinį prisilietimą ir nervų sistemos reguliavimą
Kodėl paprastas apkabinimas taip paguodžia? Tyrimai rodo, kad fizinis prisilietimas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, todėl išsiskiria oksitocinas ir sumažėja kortizolio kiekis. Ši biocheminė reakcija padeda reguliuoti mūsų reakciją į stresą.
Kai žmonės apkabina, slėgio receptoriai, vadinami Paciniano kūneliais, siunčia signalą klajokliniam nervui, kuris jungiasi su smegenų emocijų reguliavimo centrais. Šis nervinis kelias skatina saugumo ir ryšio jausmą.
Kalifornijos universitete atlikti tyrimai rodo, kad 20 sekundžių trukmės apkabinimai optimizuoja šią neurologinę naudą ir suteikia pakankamai laiko hormonų išsiskyrimui, nesukeldami diskomforto. Norint išnaudoti visą terapinį fizinio kontakto potencialą, labai svarbi trukmė.
Tyrimo metodologija: kaip buvo atliktas tyrimas
Tyrimo metodologija: kaip buvo atliktas tyrimas
Mokslinis supratimas apie idealią apsikabinimų trukmę grindžiamas keliais per pastarąjį dešimtmetį atliktais metodologiškai griežtais tyrimais. Tyrėjai paprastai dirbo kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje dalyviai apkabindavo laiku, o fiziologinės reakcijos buvo matuojamos.
Tyrimuose buvo naudojami odos laidumo jutikliai, širdies ritmo matuokliai ir kortizolio mėginiai, kad būtų galima stebėti streso hormonų kiekį prieš apkabinimą, jo metu ir po jo. Siekiant atsižvelgti į santykių kintamuosius, dalyviai buvo suporuoti su pažįstamais ir nepažįstamais partneriais.
Svarbiausias buvo 2018 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 404 įvairių demografinių grupių dalyviai ir kurio metu tyrėjai užfiksavo, kad pirmenybė teikiama nervų sistemos reakcijoms, atsirandančioms nuo 6 iki 20 sekundžių nepertraukiamo apkabinimo, o peržengus šią ribą reakcijos mažėja.
Magiškas skaičius: Optimali apkabinimų trukmė fiziologinei naudai gauti
Daugelio recenzuotų tyrimų duomenimis, ideali apkabinimo trukmė yra 6-20 sekundžių, kad apkabinimas būtų maksimaliai naudingas fiziologiškai. Toks laiko tarpas leidžia geriau išsiskirti oksitocinui, kartais vadinamam „suartėjimo hormonu”, kuris mažina stresą ir kraujospūdį.
Žurnale „Journal of Psychosomatic Medicine” paskelbti tyrimai rodo, kad apsikabinimai, trunkantys iki 5 sekundžių, sukelia minimalius fiziologinius pokyčius, o apkabinimai, trunkantys ilgiau nei 20 sekundžių, duoda vis mažiau naudos. Atrodo, kad 6-20 sekundžių laikotarpis yra tinkamiausias nervų sistemai reguliuoti.
Mokslininkai pastebi, kad šis poveikis sustiprėja, kai apsikabinimai vyksta tarp asmenų, kuriuos sieja pasitikėjimo ryšiai, o ne tarp nepažįstamų žmonių.
Kūno reakcijos matavimas: Kortizolio, oksitocino ir širdies ritmo kintamumas
Moksliškai matuojant fizines reakcijas apkabinimo metu atskleidžiama biocheminių ir neurologinių pokyčių kaskada, kuri paaiškina, kodėl ilgesni apkabinimai teikia didesnį pasitenkinimą ir gydo.
Tyrimai rodo, kad 20 ir daugiau sekundžių trunkantys apkabinimai labai sumažina kortizolio, pagrindinio organizmo streso hormono, kiekį. Tuo pat metu žymiai padidėja oksitocino,dažnai vadinamo „ryšio hormonu”, kiekis, kuris skatina pasitikėjimo ir ryšio jausmą.
Širdies ritmo kintamumas, pagrindinis autonominės nervų sistemos veiklos rodiklis, ilgesnio apkabinimo metu pagerėja, pereinant nuo simpatinio (kovok arba bėk) prie parasimpatinio (ilsėkis ir virškink) režimo.
Šie fiziologiniai rodikliai yra objektyvus įrodymas, kad apkabinimai yra ne tik socialiniai papročiai, bet ir galinga intervencija, kuri iš naujo sureguliuoja mūsų biochemiją gydymo ir ryšio linkme.
Skirtingi apkabinimų tipai ir skirtingas jų poveikis
Nors biocheminiai pokyčiai yra universalus pagrindas suprasti apkabinimų naudą, ne visi apkabinimai sukelia tą pačią fiziologinę reakciją. Moksliniuose tyrimuose išskiriami keli apkabinimų tipai: trumpas pasisveikinimo apkabinimas (1-3 sekundės), standartinis draugiškas apkabinimas (3-5 sekundės) ir terapinis gilus apkabinimas (6-20 sekundžių).
Kiekvienas tipas sukelia skirtingas neurochemines kaskadas. Trumpi apkabinimai sukelia minimalų oksitocino išsiskyrimą, o terapiniai apkabinimai labai sumažina kortizolio kiekį ir suaktyvina parasimpatinę sistemą. Šoniniai apkabinimai sukelia mažesnius hormoninius pokyčius nei apkabinimai visu veidu. Be to, romantiškų partnerių apkabinimai turi stipresnį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai nei apkabinimai tarp pažįstamų, o tai rodo, kaip santykių kontekstas keičia fiziologinį fizinio prisilietimo poveikį.
Fizinio kontakto ir terapinio prisilietimo kultūrinės perspektyvos
Fizinio kontakto ir terapinio prisilietimo kultūrinės perspektyvos
Kultūrinės normos iš esmės lemia tai, kaip įvairiose visuomenėse aiškinamas ir patiriamas fizinis kontaktas, ir sukuria įvairias priimtinų apkabinimo praktikų sistemas.
Viduržemio jūros regiono ir Lotynų Amerikos kultūrose kaip standartinis pasisveikinimas paprastai naudojami ilgesni ir šiltesni apkabinimai, o Rytų Azijos visuomenėse pirmenybė dažnai teikiama trumpesniems apkabinimams su labiau formaliomis ribomis. Šie kultūriniai skirtumai daro įtaką apkabinimų terapiniam poveikiui ir socialinei reikšmei.
Terapinio prisilietimo tyrimai rodo, kad kultūriškai tinkamas fizinis kontaktas gali sumažinti kortizolio kiekį ir padidinti oksitocino gamybą nepriklausomai nuo kultūrinės kilmės, nors ideali trukmė skiriasi. Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau pripažįsta kultūrinės kompetencijos svarbą taikant prisilietimu grindžiamą terapiją ir pritaiko metodus, kad būtų atsižvelgta į individualaus komforto lygį, kurį lemia kultūrinis paveldas.
Praktinis pritaikymas: Įtraukti gydomuosius apkabinimus į kasdienį gyvenimą
Praktinis pritaikymas: Įtraukti gydomuosius apkabinimus į kasdienį gyvenimą
Terapinės apkabinimų naudos perkėlimas iš mokslinių tyrimų į kasdienę praktiką yra didelė galimybė pagerinti gerovę. Žmonės gali įtraukti sąmoningą apkabinimą į kasdienę rutiną, paskiriant konkrečias akimirkas prasmingiems apkabinimams su artimaisiais.
Ryto ir vakaro ritualai yra natūrali proga 20 sekundžių apkabinimui, kuris suaktyvina parasimpatinę reakciją. Sveikatos priežiūros ir paslaugų specialistai, dirb dami su klientais, gali apsvarstyti tinkamus prisilietimų protokolus.
Tėvai gali reguliariai apkabinti vaikus, kad sustiprintų ryšius ir sureguliuotų emocijas.
Svarbiausia, kad apkabinimai būtų atliekami apgalvotai, sutelkiant dėmesį į ryšį, o ne į pačią trukmę, užtikrinant sutikimą ir atsižvelgiant į individualų fizinio kontakto patogumo lygį.
