Naujausi tyrimai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie nutukimą. Mokslininkai nustatė vienuolika skirtingų tipų, kurių kiekvienas turi unikalius fiziologinius mechanizmus ir priežastis, nesusijusias su tradicine mitybos ir fizinio aktyvumo paradigma. Tai – streso sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, genetiniai veiksniai, hormonų pusiausvyros sutrikimai, šalutinis vaistų poveikis ir uždegimo sukeltas svorio didėjimas. Aplinkos toksinai, emocinio valgymo įpročiai, su amžiumi susiję pokyčiai ir neurologiniai pakitimai taip pat labai prisideda prie nutukimo išsivystymo. Ši niuansuota klasifikacija rodo, kad veiksmingi gydymo metodai turi būti pritaikyti prie konkretaus potipio, turinčio įtakos kiekvienam asmeniui.
Streso sukelta medžiagų apykaitos disfunkcija
Nors įvairioms nutukimo formoms būdingi bendri bruožai, streso sukelta medžiagų apykaitos disfunkcija yra atskira kategorija su unikaliais fiziologiniais mechanizmais. Šis tipas išsivysto, kai lėtinis stresas sukelia kortizolio perteklių ir sutrikdo normalius medžiagų apykaitos procesus.
Atsiradęs hormonų disbalansas skatina pilvo riebalų kaupimąsi ir atsparumą insulinui. Sergantieji dažnai priauga svorio, nepaisant to, kad maitinasi reguliariai, ypač didelio streso laikotarpiais.
Gydymo metodai turi apimti tiek fizinius, tiek psichologinius komponentus, įskaitant streso valdymo metodus ir mitybos pakeitimus. Tyrimai rodo, kad sąmoningumo praktika, pakankamas miegas ir socialinės paramos tinklai gali ženkliai pagerinti rezultatus, nes sumažina kortizolio kiekį ir atkuria medžiagų apykaitos pusiausvyrą.
Genetinis polinkis: Paveldimumo veiksnys
Genetinis nutukimo veiksnys yra vienas svarbiausių, tačiau sudėtingiausių veiksnių, darančių įtaką kūno svorio reguliavimui. Dvynių ir įvaikintų vaikų tyrimai rodo, kad 40-70 % KMI svyravimų galima priskirti genetiniam paveldėjimui.
Nustatyta, kad tam tikri genų variantai, pavyzdžiui, FTO, MC4R ir POMC, didina polinkį į nutukimą, nes turi įtakos apetito reguliavimui, medžiagų apykaitai ir riebalų kaupimui. Tačiau, kad šie genetiniai polinkiai pasireikštų kaip nutukimas, paprastai reikia aplinkos veiksnių.
Supratus genetinius rizikos veiksnius, galima imtis individualizuotų intervencinių priemonių, kurios, tikslingai keičiant gyvenimo būdą, gali veiksmingai neutralizuoti paveldėtus polinkius ir užkirsti kelią su nutukimu susijusių genų raiškai, nepaisant šeimyninių modelių.
Hormonų pusiausvyros sutrikimas Nutukimas
Daugybė hormonų sutrikimų tiesiogiai lemia svorio augimą ir nutukimo vystymąsi, nepriklausomai nuo mitybos įpročių ar fizinio aktyvumo lygio. Dėl hipotirozės sulėtėja medžiagų apykaita, o dėl Kušingo sindromo padidėja kortizolio kiekis, skatinantis pilvo riebalų kaupimąsi. Moterų policistinių kiaušidžių sindromas sutrikdo jautrumą insulinui ir estrogenų pusiausvyrą.
Augimo hormono trūkumas mažina organizmo gebėjimą veiksmingai metabolizuoti riebalus. Atsparumas insulinui, dažnai atsirandantis prieš cukrinį diabetą, verčia ląsteles kaupti, o ne deginti gliukozę. Net ir nežymūs hormonų pokyčiai gali turėti įtakos svorio reguliavimo mechanizmams.
Gydant reikia nustatyti konkretų hormonų disbalansą atlikus išsamius kraujo tyrimus, po kurių taikoma tikslinė hormonų terapija, vartojami vaistai, o kai kuriais atvejais – chirurginė intervencija.
Su vaistais susijęs svorio didėjimas
Su vaistais susijęs svorio didėjimas
Daugelis receptinių vaistų smarkiai prisideda prie svorio didėjimo, sukurdami atskirą nutukimo formą, nesusijusią su hormonų pusiausvyros sutrikimais. Dažniausiai tai būna antidepresantai, antipsichotikai, beta adrenoblokatoriai, kortikosteroidai ir tam tikri vaistai nuo diabeto.
Šie vaistai gali keisti medžiagų apykaitą, didinti apetitą, sukelti skysčių susilaikymą arba mažinti fizinį aktyvumą dėl nuovargio ir sedacijos. Svoris gali didėti palaipsniui, dažnai per kelis mėnesius nuo gydymo pradžios pacientai priauga 2,3-4,5 kg.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų reguliariai stebėti šiuos vaistus vartojančius pacientus ir, jei įmanoma, apsvarstyti alternatyvius gydymo būdus. Tiems pacientams, kurie ir toliau turi vartoti šiuos vaistus, su svoriu susijusį šalutinį poveikį gali padėti sušvelninti specialios mitybos priemonės ir kruopščiai sudarytos fizinio aktyvumo programos.
Riebalų kaupimasis dėl uždegimo
Lėtinis uždegimas yra svarbi, bet dažnai nepastebima nutukimo priežastis, sukurianti varginantį ciklą, kai uždegiminiai procesai sukelia neįprastus riebalų kaupimo modelius. Šis uždegimas gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant jautrumą maistui, aplinkos toksinus ar lėtinį stresą.
Kai organizmas patiria nuolatinį uždegimą, išsiskiria kortizolis ir uždegiminiai citokinai, kurie sutrikdo normalius medžiagų apykaitos procesus. Šie biocheminiai pokyčiai skatina riebalines ląsteles plėstis ir kauptis, ypač aplink svarbiausius organus.
Be to, uždegimas mažina jautrumą insulinui, todėl dar labiau skatina riebalų kaupimąsi ir mažina organizmo gebėjimą panaudoti sukauptus riebalus energijai gauti. Ši nutukimo forma dažnai atsispiria tradiciniams svorio metimo metodams, nesprendžiant uždegimą sukeliančių priežasčių.
Žarnyno mikrobiomo disreguliacija
Tyrimai nuolat rodo, kad žarnyno bakterijų sudėties disbalansas vaidina pagrindinį vaidmenį nutukimo vystymuisi per įvairius metabolinius kelius.
Tyrimai rodo, kad disbiotiniai žarnyno mikrobai iš maisto pasisavina daugiau kalorijų, mažina energijos sąnaudas ir gamina uždegiminius junginius, kurie sutrikdo medžiagų apykaitos signalus. Nutukę asmenys paprastai pasižymi mažesne mikrobų įvairove – mažiau naudingų Bacteroidetes ir daugiau Firmicutes bakterijų. Dėl šio disbalanso sutrinka žarnyno barjero funkcija, todėl į kraujotaką patenka bakterijų endotoksinų, kurie sukelia uždegimines reakcijas, skatinančias riebalų kaupimąsi.
Veiksniai, dėl kurių sutrinka mikrobiomo reguliacija, yra antibiotikų vartojimas, daug cukraus turinti mityba, stresas ir nepakankamas skaidulų vartojimas. Šių veiksnių šalinimas keičiant mitybą ir vartojant probiotikų papildus gali padėti atkurti mikrobiomo pusiausvyrą.
Cirkadinio ritmo sutrikimai ir svoris
Natūralių organizmo cirkadinių ritmų sutrikimas dažnai lemia svorio augimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbantiems darbuotojams, dažnai keliaujantiems per laiko juostas ir asmenims, kurių miego režimas nereguliarus, dažnai pasireiškia medžiagų apykaitos pokyčiai, skatinantys riebalų kaupimąsi.
Cirkadinio ritmo nutukimas paprastai pasireiškia dėl hormonų disbalanso, turinčio įtakos leptinui ir grelinui– pagrindiniams alkio ir sotumo reguliatoriams. Be to, sumažėja jautrumas insulinui, kai miego ir budrumo ciklai tampa nereguliarūs.
Gydymo būdai – šviesos terapija, nuoseklus valgymo laikas ir reguliarus miego grafikas. Ekranų mėlynosios šviesos poveikio ribojimas prieš miegą taip pat padeda sureguliuoti sutrikusį ritmą. Ši nutukimo forma gerai reaguoja į gyvenimo būdo pakeitimus, kurie atkuria sinchronizaciją su natūraliais dienos ir nakties ciklais.
Aplinkos toksinų poveikis
Aplinkos toksinai yra naujas nutukimo išsivystymo veiksnys, pranokstantis tradicinius gyvenimo būdo aspektus. Tyrimai rodo, kad endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos, tokios kaip bisfenolis A (BPA), ftalatai ir patvarūs organiniai teršalai, gali trikdyti medžiagų apykaitos procesus ir hormonų reguliavimą.
Šie junginiai, aptinkami plastikuose, pesticiduose ir pramoninėse atliekose, gali skatinti adipogenezę, t. y. riebalinių ląstelių formavimąsi, net ir esant nedideliam jų poveikiui. Tyrimai rodo ryšį tarp didesnės tam tikrų cheminių medžiagų koncentracijos šlapime ir padidėjusio KMI, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms vystymosi laikotarpiu.
Ši „aplinkos obezogeno” teorija rodo, kad cheminių medžiagų poveikis gali užprogramuoti asmenis link nutukimo ir paaiškinti atvejus, kurie yra neatsparūs įprastiniams svorio valdymo metodams.
Psichologiniai veiksniai ir emocinis valgymas
Psichologiniai veiksniai ir emocinis valgymas
Psichologiniai veiksniai daro didelę įtaką nutukimo vystymuisi per sudėtingus emocinius ir elgesio kelius. Daugelis žmonių įsitraukia į emocinį valgymą– vartoja maistą reaguodami į neigiamas emocijas, o ne į fizinį alkį – kuris gali lemti nuolatinį svorio augimą.
Stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, todėl gali padidėti apetitas ir potraukis daug kalorijų turinčiam maistui. Depresija ir nerimo sutrikimai taip pat susiję su nesaikingu valgymu. Vaikystėje patirtos traumos gali sukurti nesveikus santykius su maistu, kurie išlieka ir suaugus.
Šis psichologinis nutukimo tipas dažnai pasireiškia sunkumais atskirti emocinius ir fizinius alkio signalus, todėl susidaro paguodos valgymo ciklai, kurie atsispiria tradiciniams svorio valdymo metodams.
Su amžiumi susiję medžiagų apykaitos pokyčiai
Žmonėms pereinant gyvenimo etapus vyksta natūralūs medžiagų apykaitos pokyčiai, kurie daro didžiulę įtaką svorio reguliavimui ir kūno sudėčiai.
Po 30 metų amžiaus medžiagų apykaitos greitis paprastai sumažėja 2-3 % per dešimtmetį, todėl mokslininkai tai vadina su amžiumi susijusiu nutukimu. Šį pokytį lemia hormonų pokyčiai, sumažėjusi raumenų masė ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Menopauzė ir andropauzė ypač pagreitina šiuos pokyčius dėl estrogenų ir testosterono svyravimų.
Norint išvengti su amžiumi susijusio metabolinio nutukimo, reikia atlikti strateginius pakeitimus: padidinti baltymų suvartojimą, kad būtų išsaugota raumenų masė, rengti pasipriešinimo treniruotes ir sumažinti kalorijų suvartojimą atsižvelgiant į naujus medžiagų apykaitos reikalavimus. Nesiimant šių intervencinių priemonių, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės paprastai priauga 0,45-0,9 kg per metus.
Neurologinio kelio pakitimai
Neurologinių takų disfunkcija yra labai svarbi, bet dažnai nepastebima nutukimo vystymosi priežastis. Tyrimai atskleidė, kad sotumo, atlygio ir motyvacijos nervinių grandinių sutrikimai gali turėti didelės įtakos valgymo įpročiams nepriklausomai nuo metabolinių veiksnių.
Pokyčiai pagumburyje ir mezolimbinėse atlygio grandyse gali panaikinti įprastus alkio ir sotumo signalus, sukeldami atsparumą leptino signalams, kurie reguliuoja apetitą. Be to, prefrontalinės žievės sričių disfunkcija gali sutrikdyti impulsų kontrolę ir sprendimų, susijusių su maisto pasirinkimu, priėmimą.
Šis neurologinis nutukimo potipis dažnai pasireiškia nuolatiniu potraukiu maistui, sunkumais pasisotinti po valgio ir kompulsyviu valgymu, nepaisant neigiamų pasekmių suvokimo.
Dažnai užduodami klausimai
Ar nutukimas gali būti užkrečiamas per socialinius tinklus?
Tyrimai rodo, kad nutukimas gali plisti per socialinius tinklus, nes asmenys gali perimti panašius mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius kaip ir jų bendraamžiai. Šis socialinis užkratas plinta per elgesio įtaką, o ne tiesiogiai, kaip infekcinės ligos.
Kaip vaikystėje patirtos traumos veikia suaugusiųjų nutukimo modelius?
Vaikystės traumos gali lemti suaugusiųjų nutukimą dėl streso sukeltų valgymo įpročių, sutrikusio emocinio reguliavimo ir pakitusios medžiagų apykaitos. Trauma gali paskatinti su maistu susijusius įveikos mechanizmus, ypač paguodos valgymą emocinio streso metu.
Ar tam tikros etninės grupės yra jautresnės tam tikriems nutukimo tipams?
Tyrimai rodo, kad tam tikros etninės grupės dėl genetinių veiksnių, kultūrinių mitybos įpročių ir socialinių bei ekonominių veiksnių yra labiau pažeidžiamos dėl tam tikrų nutukimo tipų. Plėtojant prevencijos ir gydymo strategijas, šie skirtumai turi būti vertinami atsižvelgiant į kultūrą.
Ar aukštis virš jūros lygio arba geografinė padėtis turi įtakos nutukimo rizikai?
Tyrimai rodo, kad geografinė padėtis ir aukštis virš jūros lygio gali turėti įtakos nutukimo rizikai. Didesniame aukštyje gali pagreitėti medžiagų apykaita ir sumažėti apetitas, o tam tikruose regionuose skiriasi mitybos įpročiai, maisto prieinamumas ir fizinio aktyvumo lygį veikianti aplinka.
Ar dvasinės praktikos gali turėti įtakos svorio reguliavimo mechanizmams?
Kai kurios dvasinės praktikos gali turėti įtakos svorio reguliavimui per streso mažinimą, dėmesingumą valgant ir subalansuoto gyvenimo būdo skatinimą. Tačiau šios srities tyrimų vis dar nedaug, be to, įvairios dvasinės tradicijos ir praktikos skiriasi.
