Aplinkos sveikata
Neinfekcinių ligų profilaktika
Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveikatos mokymas
Vaikų sveikatos stiprinimas
Geroji praktika
Naujienos
Paslaugos
Programos ir projektai
Renginiai
|
|
Smalkės yra degi, lengvesnė už orą dujinė medžiaga, neturinti nei kvapo, nei spalvos, todėl labai sunku laiku pastebėti jų nuotėkį. Nevisiško degimo produktai, patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant galima apsinuodyti ir sukelti pavojų gyvybei.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų namuose turime įsirengę modernius kieto kuro ar dujų katilus, židinius ar krosnis, naudojame įvairius elektros prietaisus. Tačiau ar susimąstome, koks pavojus gali kilti mūsų sveikatai? Net puikiai veikiantis dujų ar kieto kuro katilas, boileris, nakčiai paliktas krautis telefonas, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali į aplinką skleisti anglies monoksidą (CO), kitaip vadinamą smalkėmis.
|
Plačiau |
Miesto žaliųjų erdvių aktualumas atsirado besikeičiant visuomenės gyvenimo būdui, kurio išskirtinis požymis yra aktyvi gyventojų urbanizacija. Jungtinių Tautų 2018 m. duomenimis, 55 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši dalis išaugs iki 68 proc. ir dėl urbanizacijos žmonių gyvenamosios vietos laipsniškai keisis iš kaimo vietovių į miestus. Europa šiandien urbanizuota 74 procentais.
|
Plačiau |
Šiuolaikinio miesto gyventojų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vieni iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių yra susiję ir su pastatais, kuriuose gyvename, mokomės, dirbame, ilsimės, sportuojame, medituojame ir kt., taip pat ir su saugiu bei efektyviu energijos naudojimu. 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodyta, kad tik dėl netinkamo būsto (neskaitant negyvenamųjų pastatų) Europoje buvo užfiksuota 100 000 priešlaikinių mirčių.
|
Plačiau |
Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai. Sveika namų aplinka – svarbus geros savijautos veiksnys.
Patalpų oro kokybė reiškia oro kokybę pastatuose ir statiniuose bei aplink juos, ypač kai tai susiję su pastate esančių asmenų sveikata ir patogumu. Prasta aplinkos oro kokybė daro didelę įtaką žmonių sveikatai ir gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms. Jautriausi neigiamam taršos poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės – jie didesnę laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, kur oras 2–5 kartus labiau užterštas nei aplinkos oras. Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. jis gali būti ir tiesioginis, ir ilgalaikis.
|
Plačiau |
Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį – vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. O ypač svarbi – oro kokybė patalpose.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.
Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų, augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Be to, drėgmė lemia cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.
|
Plačiau |
Asbestas – tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpstantis vandenyje, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, organiniams tirpikliams, negaruojantis, turintis geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes.
Priklausomai nuo oksidų sudėties (jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai) ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas, kurios visos yra pavojingos žmogaus sveikatai.
Nuo 2000 metų Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbesto turinčius cementinius šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.). O nuo 2005 metų Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau dar ir dabar asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse bei kituose gaminiuose, dėl ko vis dar išlieka asbesto keliama rizika visuomenės sveikatai.
|
Plačiau |
2016 m. pasirodė naujas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys „Kaip išvengti ligų per sveiką aplinką“ (Preventing disease through healthy environments). Leidinio tikslas – suteikti informacijos apie pasaulines pastangas sukurti sveiką aplinką pasitelkus nebrangias ir efektyvias priemones, kad gyvenant sveikoje aplinkoje būtų galima išvengti didelės dalies ankstyvų mirčių ir ligų.
PSO duomenimis, sveikatai nepalankūs gyvenamosios aplinkos rizikos veiksniai sumažina kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmę vidutiniškai 8,5 mėnesio. Aplinkos oro kokybė tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą: aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (tracheitu, bronchitu, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis) ir kraujotakos sistemos ligomis (širdies veiklos sutrikimais, kraujagyslių susirgimais), kenkia nervų, reprodukcinei, imuninei sistemoms.
|
Plačiau |
Žmonių gyvenamoji vieta daro įtaką jų sveikatai ir galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką būstą.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Jungtinės Karalystės Pastatų tyrimo įstaiga (angl. Building Research Establishment) parengė Ekonominio ir socialinio nepakankamo energetinio efektyvumo būsto vertinimo modelio pritaikymo Lietuvoje ataskaitą. Joje pristatoma Lietuvos būsto apžvalga, lyginamoji būstų statistika Lietuvoje ir pasirinktose šalyse, miesto ir kaimo būsto palyginimas Lietuvoje.
Lietuvoje nėra vykdoma nuolatinė nacionalinė būsto būklės stebėsena, tačiau yra prieinami visuotinių gyventojų ir būstų surašymų (paskutinis vyko 2011 m.) duomenys. Kai kuriuos duomenis turi Eurostatas, kai kurios valstybinės įstaigos (Lietuvos statistikos departamentas, Statybos produkcijos sertifikavimo centras). 2011 m. vykęs visuotinis gyventojų ir būstų surašymas parodė, kad 3019444 Lietuvos gyventojai gyvena 1389059 būstuose.
|
Plačiau |
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kokią ligų naštą sukelia netinkamos būsto sąlygos, kokie rizikos veiksniai gali būti aptinkami būste, PSO pateikia leidinyje „Aplinkos ligų našta, susijusi su netinkamu būstu“ (Environmental burden of disease associated with inadequate housing).
|
Plačiau |
Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams.
Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.
|
Plačiau |
|
|
Renginių ir minėtinų dienų kalendorius |
|