Aplinkos sveikata
Neinfekcinių ligų profilaktika
Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveikatos mokymas
Vaikų sveikatos stiprinimas
Geroji praktika
Naujienos
Paslaugos
Programos ir projektai
Renginiai
|
|
Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje.
Smulkios kietosios dalelės – ankstyvų mirčių ES priežastis
Prasta oro kokybė, ypač miestų teritorijose, toliau kenkia Europos piliečių sveikatai. Remiantis naujausiais EAA įverčiais, 2020 m. ES dėl PM2,5 taršos, viršijančios PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, ne mažiau kaip 238 000 žmonių mirė anksčiau laiko. Dėl azoto dioksido taršos ES anksti mirė ne mažiau kaip 49 000 žmonių, o dėl ozono poveikio – ne mažiau kaip 24 000 žmonių.
Kaip ir ankstyvos mirtys, oro tarša sukelia sveikatos sutrikimus ir prisideda prie didelių nuostolių sveikatos priežiūros sektoriuje. Pavyzdžiui, 2019 m. PM2,5 poveikio sukelta lėtinė obstrukcinė plaučių liga 30 Europos šalių lėmė 175 702 gyvenimo su negalia metus.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vyraujančios nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, vietiniai šaltiniai – transporto ir pakeltoji tarša, mieste ir priemiestyje esančių individualių namų bei energetikos įmonių šildymo įrenginių išmetami teršalai. AAA įspėja, kad artimiausiomis dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos. Kietųjų dalelių KD10 koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi, galimi paros ribinės vertės viršijimai.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) paskelbė naujas oro kokybės gaires.
Nuo 2005 m., kai buvo pateiktos pirmosios oro kokybės gairės, pastebimai padaugėjo įrodymų, kad net esant mažesnei oro taršos koncentracijai daroma žala žmonių sveikatai, taip pat buvo nustatyta, kaip oro tarša veikia įvairius sveikatos aspektus. Dėl šių priežasčių PSO sumažino beveik visus oro kokybės lygius/rodiklius, įspėdama, kad naujų oro kokybės gairių viršijimas yra susijęs su dideliu pavojumi sveikatai, o šių rodiklių laikymasis gali išgelbėti milijonus gyvybių.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Europos aplinkos agentūra (toliau – EAA) Oro kokybės Europoje 2020 m. ataskaitoje pažymi, jog daugelyje Europos šalių dėl 2020 m. pavasarį įvesto karantino tam tikrų oro teršalų kiekis sumažėjo iki 60 proc. Sumažėję oro taršos rodikliai fiksuojami ir Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija aplinkos ore. Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti transporto, pakeltoji tarša bei šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.
|
Plačiau |
2021 m. sausį Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, siekdamas didinti visuomenės informuotumą ir supratimą aktualiais oro taršos klausimais, pristatė neseniai atliktos studijos „Oro tarša ir COVID-19“ rezultatus.
Šio tyrimas tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai daro oro tarša ir koks oro taršos poveikis COVID-19 infekcijai, užsikrėtimui ir jos plitimui. COVID-19 pandemijai ir toliau plintant pastebima, kad infekcijos perdavimui įtakos gali turėti daug veiksnių, įskaitant oro taršą. Tyrimai parodė, kad oro tarša padidina ligos dažnį ir sunkumą, tačiau dar turima per mažai duomenų, kad galima būtų užtikrinti jų tikslumą, vis dar nėra aiškus kiekybinis oro taršos poveikis ligai.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti individualių namų gyventojų dėmesį ir priminti, kad orams vėstant, svarbu atsakingai elgtis šildymo sezonu. Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui oro taršos padidėjimas jaučiamas gyvenvietėse, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas.
Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos). Kai individualių namų šildymui naudojamas kietasis kuras, gyventojai turi skirti laiko ir pasiruošti naujam šildymo sezonui saugant tiek savo, tiek aplinkinių sveikatą. Tai svarbu, nes degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) ir kt. Į gyvenamąsias patalpas prasiskverbia 10–40 % aplinkos ore esančių kuro deginimo teršalų.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atšalus orams, kada prasideda šildymo sezonas – į orą išmetamų teršalų pagausėja dėl šiluminės energijos gamybos energetikos įmonėse ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.
Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių, teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020). Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2.5 priešlaikinių mirčių skaičius kasmet siekia apie 3 tūkstančius.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore itin padidėjo. 2020 m. balandžio 9 d. daugelyje miestų viršyta vidutinė paros kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos ribinė vertė, taip pat fiksuota padidėjusi ozono koncentracija.
Teršalų koncentracijos padidėjimo priežastys – ozono koncentracijos padidėjimas dėl saulėtų, giedrų ir sausų orų bei degimo produktų pernaša iš vietinių šaltinių ir kaimyninių šalių.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad į orą išmetamų teršalų koncentracija vis dar per didelė ir oro užterštumas išlieka viena iš pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos gyventojai. Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių.
|
Plačiau |
|
|
Renginių ir minėtinų dienų kalendorius |
|