Sekmadienio naktį, kovo 30 d., Lietuva perėjo prie vasaros laiko – laikrodžių rodyklės buvo pasuktos viena valanda į priekį.
Kodėl Lietuvoje keičiame laiką?
Vasaros laikas leidžia efektyviau išnaudoti šviesųjį paros metą ir sumažinti elektros energijos suvartojimą. Dėl to vakare mažiau priklausome nuo dirbtinio apšvietimo, taip taupydami energijos išteklius.
Kaip greičiau prie to priprasti?
Laikykitės pastovaus režimo – stenkitės kasdien keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, net jei pirmosiomis dienomis tai bus sudėtinga.
Daugiau šviesos ryte – vos pabudę atitraukite užuolaidas arba išeikite pasivaikščioti. Saulės šviesa padeda sureguliuoti biologinį laikrodį.
Mažiau ekranų prieš miegą – ryški telefonų ir kompiuterių šviesa trikdo melatonino gamybai, o tai apsunkina norą užmigti. Geriausia išjungti ekranus bent valandą prieš miegą.
Fizinis aktyvumas – net lengvas fizinis krūvis dienos metu padeda išvengti mieguistumo ir lengviau prisitaikyti prie naujo grafiko.
Lengva vakarienė – venkite sunkiai virškinamo maisto, kofeino ir alkoholio vakare, kad miegas būtų kokybiškesnis.
Vis daugiau šalių visame pasaulyje atsisako sezoninio laiko keitimo. Šiuo metu tik 60 iš 200 valstybių vis dar reguliariai perkelia laikrodžių rodykles du kartus per metus.
Tuo tarpu mokslininkai įspėja, kad laiko kaitos panaikinimas gali turėti įtakos žmonių sveikatai, nes trikdo natūralius biologinius ritmus.
Kaip laiko keitimas veikia žmogaus organizmą?
Laiko persukimas gali turėti įvairų poveikį žmogaus sveikatai ir bendrai savijautai. Staigus paros ritmo pokytis sukelia savotišką „jetlagą“, kuris gali tęstis kelias dienas ar net savaitę.
Pagrindiniai neigiami poveikiai:
Miego sutrikimai – organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo režimo, todėl gali kilti sunkumų užmiegant ar prabundant.
Nuovargis ir sumažėjęs darbingumas – pirmosiomis dienomis po laiko pasikeitimo daugelis žmonių jaučiasi pavargę, mieguisti, gali būti sunkiau susikaupti.
Hormonų disbalansas – biologiniai ritmai veikia hormonų gamybą, o staigus laiko pokytis gali sutrikdyti melatonino ir kortizolio (streso hormono) pusiausvyrą.
Širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova – tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laiko keitimo padidėja širdies smūgių ir kraujospūdžio svyravimų rizika.
Nuotaikos pokyčiai – miego trūkumas ir sutrikę ritmai gali sukelti dirglumą, nerimą ar net lengvą depresiją.
