Spengimas ausyse dažnai kyla dėl pulsuojančio spengimo ausyse, t. y. būklės, kai dėl kraujagyslių pakitimų atsiranda girdimas pulsavimas, sinchronizuotas su širdies plakimu. Dažniausios priežastys yra miego arterijos stenozė, arterioveninės malformacijos, hipertenzija ir intrakranijinio slėgio pokyčiai. Normalus pulsavimas paprastai praeina po fizinio krūvio ar streso, o nuolatinis pulsavimas su klausos praradimu ar neurologiniais simptomais verčia kreiptis į gydytoją. Supratus širdies ir kraujagyslių sistemos ryšį, galima rasti veiksmingų gydymo būdų, skirtų pagrindinei kraujagyslių problemai spręsti.
Pulsuojančio spengimo ausyse supratimas: Kai ausys muša kaip būgnas
Kodėl kai kurie žmonės ausyse girdi ritmingus garsus, kurie sinchronizuojasi su širdies plakimu? Ši būklė, vadinama pulsuojančiu spengimu ausyse, pasireiškia, kai žmonės suvokia garsus, kuriuos skleidžia šalia ausies esančios kraujagyslės.
Skirtingai nuo tipinio spengimo ausyse, kuris sukelia nuolatinį skambėjimą ar dūzgimą, pulsuojantis spengimas ausyse sukelia ritmingą pulsuojantį garsą, kuris atitinka širdies ir kraujagyslių kraujotaką. Šis skirtumas yra svarbus, nes pulsuojantį spengimą ausyse dažnai galima nustatyti kraujagyslių priežastis.
Dažnai pasitaikantys kaltininkai yra pakitusios kraujagyslės, padidėjusi kraujotaka dėl anemijos, hipertenzijos ar kraujagyslių navikų. Kai kuriais atvejais miego arterijoje arba jungo venoje susidaro audringas srautas, kuris tampa girdimas.
Gydytojai šį reiškinį dažnai gali aptikti stetoskopu, pridėtu prie ausies.
Širdies ir kraujagyslių ryšys: Kaip kraujotaka veikia ausis?
Širdies ir kraujagyslių ryšys: kaip kraujotaka veikia ausis
Kraujotakos sistema atlieka esminį vaidmenį ausų sveikatai, ne tik sukelia pulsuojantį spengimą ausyse. Kraujagyslės, supančios ausies struktūras, perneša deguonį ir maistingąsias medžiagas ir šalina atliekas.
Kraujotakos sutrikimai gali pasireikšti girdimais garsais. Dėl padidėjusio spaudimo, pavyzdžiui, hipertenzijos, kraujas kraujagyslėmis teka stipriau, todėl atsiranda turbulencija, kuri rezonuoja ausies struktūrose.
Anatominiai pokyčiai, įskaitant kraujagyslių malformacijas ar susiaurėjusias kraujagysles, gali sutrikdyti normalią tėkmę.
Dėl to, kad pagrindinės kraujagyslės yra arti klausos struktūrų, jos yra labai pažeidžiamos. Sumažėjus foniniam triukšmui, ypač naktį, kai aplinkos garsai susilpnėja, gali būti juntamas net normalus širdies plakimas.
Dažniausiai pasitaikančios kraujagyslių būklės, sukeliančios spengimą ausyse
Pulsuojančius pojūčius ausyse dažniausiai sukelia kelios specifinės kraujagyslių būklės, kurių kiekviena pasižymi savitais modeliais ir susijusiais simptomais.
Pulsuojantį spengimą ausyse dažnai sukelia miego arterijos stenozė, kai susiaurėjusios kraujagyslės sukelia pacientui girdimą audringą kraujo tekėjimą.
Arterioveninės malformacijos – nenormalios arterijų ir venų jungtys – sukelia būdingus pulsuojančius garsus, sinchroniškus su širdies plakimu.
Hipertenzija dažnai sukelia pulsavimą ausyse, ypač kraujospūdžio šuolių metu.
Intrakranijinė hipertenzija sukelia nuolatinį pulsavimą, nes padidėjęs smegenų skysčio slėgis veikia aplinkines kraujagysles.
Rečiau glomusų navikai, augantys ant momenkaulio, sukelia kraujagyslių pulsavimo pojūčius, kurie sustiprėja padidėjus širdies susitraukimų dažniui.
Įprastų ausies pojūčių atskyrimas nuo įspėjamųjų ženklų
Norint atskirti gerybinius ausies pojūčius nuo potencialiai rimtų įspėjamųjų ženklų, reikia atidžiai atkreipti dėmesį į specifines ausų pulsavimo savybes.
Normalus pulsavimas gali atsirasti po fizinio krūvio, streso metu arba atsigulus ir paprastai praeina savaime.
Nerimą keliantys požymiai yra stiprus, nuolatinis pulsavimas, kurį lydi staigus klausos praradimas, galvos svaigimas arba veido silpnumas. Reikia įvertinti pulsavimą, sinchronizuojamą su širdies plakimu, kuris sustiprėja pasilenkus ar atliekant fizinį krūvį, ypač jei kartu su pulso ritmu sutampa spengimas ausyse.
Įspėjamieji požymiai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra pulsavimas karščiuojant, išskyros, stiprus galvos skausmas arba regėjimo pokyčiai.
Negalima ignoruoti staiga atsiradusio vienpusio pulsavimo su neurologiniais simptomais.
Kraujagyslinių priežasčių nustatymo diagnostikos metodai
Vertindami pulsuojantį spengimą ausyse ar pulsavimą ausyse, gydytojai taiko sistemingą diagnostikos metodą, kad nustatytų galimas kraujagyslių priežastis.
Tyrimas paprastai pradedamas nuodugnia fizine apžiūra, įskaitant galvos, kaklo ir ausų auskultaciją. Labai svarbūs yra vaizdiniai tyrimai, kurių metu kompiuterinės tomografijos angiografija ir magnetinio rezonanso angiografija su kontrastinėmis medžiagomis leidžia išsamiai vizualizuoti kraujagyslių struktūras.
Doplerio ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti kraujo tėkmės dinamiką ir nustatyti turbulenciją. Sudėtingais atvejais gydytojai gali rekomenduoti atlikti skaitmeninę subtrakcinę angiografiją, kuri laikoma auksiniu kraujagyslių vaizdavimo standartu.
Laboratoriniai tyrimai papildo šiuos metodus ir padeda nustatyti, ar nėra tokių būklių kaip anemija ar hipertiroidizmas, kurios didina širdies tūrį ir stiprina kraujagyslių pulsaciją.
Su kraujagyslėmis susijusio ausų dilgčiojimo gydymo galimybės
Gydant su kraujagyslėmis susijusį ausų dilgčiojimą, daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei kraujagyslių anomalijai šalinti.
Arterioveninių malformacijų atveju gali prireikti chirurginės intervencijos arba endovaskulinės embolizacijos. Pulsuojantis spengimas ausyse dėl miego arterijos stenozės dažnai reaguoja į endarterektomijos arba stentavimo procedūras.
Farmaciniai metodai apima kraujospūdžio vaistus nuo hipertenzijos sukeltų simptomų, antikoaguliantus nuo venų sinusų anomalijų ir vazokonstriktorius nuo specifinių kraujagyslių ligų.
Kai kuriems pacientams naudinga garso terapija, maskuojanti pulsuojantį pojūtį.
Tais atvejais, kai intervencija neįmanoma, kognityvinė elgesio terapija padeda pacientams valdyti simptomų suvokimą, mažina susijusį nerimą ir gerina gyvenimo kokybę, nepaisant nuolatinio pulsavimo.
Gyvenimo būdo pokyčiai ausų pulsavimui pagerinti
Be medicininių intervencijų, ausų pulsavimo dažnį ir intensyvumą gali gerokai sumažinti keletas gyvenimo būdo pakeitimų.
Sumažinus suvartojamo natrio kiekį, sumažėja skysčių susilaikymas, dėl kurio gali padidėti kraujagyslių spaudimas. Reguliari širdies ir kraujagyslių mankšta gerina kraujotaką, o streso valdymo būdai, pavyzdžiui, meditacija, mažina nerimo sukeltą pulsavimą.
Kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimo apribojimas gali sumažinti vazoaktyvųjį poveikį, kuris sustiprina pulsuojančius pojūčius. Sveiko kraujospūdžio palaikymas reguliuojant svorį ir nuosekliai miegant dar labiau stabilizuoja kraujagyslių veiklą.
Kai kuriems žmonėms palengvėjimą gali suteikti maisto produktų, sukeliančių uždegimines reakcijas, vengimas. Nuo pulsacinių simptomų sustiprėjimo taip pat apsaugo tinkamas drėkinimas ir triukšmingos aplinkos ribojimas.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl pulsuojančių ausų
Tam tikri pulsuojančios ausies simptomai reikalauja neatidėliotinos skubios pagalbos, kad būtų išvengta galimų rimtų komplikacijų. Asmenys turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei pulsuojančią ausį lydi staigus klausos praradimas, stiprus galvos svaigimas, veido silpnumas, aukšta temperatūra ar stiprus skausmas.
Šie simptomai gali reikšti neatidėliotinus kraujagyslių sutrikimus, infekcijas, plintančias į aplinkines struktūras, arba neurologines būkles, reikalaujančias skubios intervencijos.
Be to, pulsuojančios ausys ir stiprus galvos skausmas, pakitusi sąmonė arba po galvos traumos reikalauja skubaus įvertinimo.
Pacientai, sergantys žinomomis kraujagyslių ligomis ir patiriantys neįprastą pulsavimą, neturėtų delsti kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti aneurizmos komplikacijas arba pavojingą kraujospūdžio padidėjimą.
