Pamaininis darbas ir nereguliarus darbo grafikas labai padidina diabeto riziką, nes sutrikdo paros ritmą ir normalią gliukozės apykaitą. Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbančių darbuotojų rizika susirgti antrojo tipo diabetu yra 40 % didesnė nei dienomis dirbančių darbuotojų. Dėl miego sutrikimų, nereguliaraus valgymo ir didesnio streso darbe padidėja kortizolio kiekis ir sumažėja jautrumas insulinui. Įspėjamieji požymiai yra nuolatinis nuovargis, nepaaiškinami svorio pokyčiai ir padidėjęs troškulys. Šių sąsajų supratimas suteikia galimybių taikyti apsaugines intervencines priemones.
Paslėptas ryšys tarp pamaininio darbo ir atsparumo insulinui
Nors mokslininkai jau seniai įtaria ryšį tarp nereguliaraus darbo grafiko ir medžiagų apykaitos sutrikimų, naujausi tyrimai patvirtino reikšmingą pamaininio darbo ir atsparumo insulinui ryšį. Šis ryšys susijęs su organizmo cirkadinio ritmo, kuris reguliuoja daugybę medžiagų apykaitos procesų, įskaitant gliukozės apykaitą, sutrikimu.
Naktinėmis pamainomis dirbančių darbuotojų rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra iki 40 proc. didesnė, palyginti su dieninėmis pamainomis dirbančiais darbuotojais. Natūralus organizmo jautrumas insulinui svyruoja visą dieną, o didžiausias jis būna šviesiu paros metu. Kai darbo grafikas verčia valgyti ir būti aktyviam biologinės nakties metu, kasa insuliną gamina ne taip efektyviai, o ląstelės tampa atsparesnės jo poveikiui.
Be to, pamainomis dirbantys darbuotojai dažnai patiria miego trūkumą ir stresą, o tai dar labiau padidina atsparumą insulinui dėl padidėjusio kortizolio kiekio ir uždegiminių žymenų – susidaro fiziologinė aplinka, palanki cukriniam diabetui vystytis.
Kaip stresas darbe veikia cukraus kiekio kraujyje reguliavimą
Be pamaininio darbo, dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos cukraus kiekio kraujyje reguliavimui, yra bendras stresas darbo vietoje. Kai asmenys patiria lėtinį stresą darbo vietoje, pavyzdžiui, didelius reikalavimus, menką kontrolę ar prastus kolegialius santykius, jų organizme išsiskiria kortizolis ir kiti streso hormonai, kurie tiesiogiai veikia gliukozės apykaitą.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis streso aktyvavimas lemia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje keliais būdais. Streso hormonai skatina kepenis išlaisvinti sukauptą gliukozę ir kartu mažina raumenų ir riebalų ląstelių jautrumą insulinui.
Be to, spaudimas darbe dažnai sutrikdo sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, todėl dar labiau pablogėja glikemijos kontrolė.
Penkerius metus atlikus išilginį tyrimą, kurio metu buvo stebimi biurų darbuotojai, nustatyta, kad didelę įtampą darbe patiriantys asmenys turėjo 45 % didesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su kolegomis, patiriančiais mažesnį streso lygį, net ir kontroliuojant tradicinius rizikos veiksnius.
Įspėjamieji požymiai, rodantys, kad jūsų karjera turi įtakos jūsų medžiagų apykaitos sveikatai
Atpažindami ankstyvuosius įspėjamuosius požymius, kad karjera gali turėti neigiamos įtakos medžiagų apykaitos sveikatai, galite padėti žmonėms imtis prevencinių veiksmų, kol neišsivystė rimtos ligos. Pagrindiniai rodikliai: nuolatinis nuovargis, nepaisant pakankamo miego, nepaaiškinami svorio svyravimai, padidėjęs troškulys ir dažnas alkis, nepaisant reguliaraus valgymo.
Fizinius simptomus gali lydėti elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, energijos papildymas daug cukraus turinčiais užkandžiais, per didelis kofeino vartojimas arba valgymo praleidimas dėl darbo poreikių.
Sutrikęs miego režimas dėl pamaininio darbo ar naudojimosi elektroniniais prietaisais po darbo valandų dar labiau sutrikdo medžiagų apykaitos reguliavimą.
Reikia atkreipti dėmesį į reguliariai atliekamus sveikatos tyrimus, kurių metu nustatomas padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs gliukozės kiekis nevalgius arba nenormalus cholesterolio kiekis.
Šie biomarkeriai dažnai pasikeičia anksčiau, nei išsivysto klinikinis diabetas, todėl galima imtis intervencijos keičiant įpročius darbo vietoje ir koreguojant darbo grafiką.
Mokslo žinios apie su darbu susijusius cirkadinius sutrikimus
Žmogaus organizmas veikia pagal sudėtingą 24 valandų fiziologinį ciklą, kuris reguliuoja daugybę medžiagų apykaitos procesų, įskaitant gliukozės apykaitą, jautrumą insulinui ir hormonų gamybą. Šį cirkadinį ritmą pirmiausia kontroliuoja hipotalamo suprachiazminis branduolys, kuris sinchronizuojasi su aplinkos signalais, pavyzdžiui, šviesos poveikiu.
Kai darbo grafikas sutrikdo šiuos natūralius ciklus, pavyzdžiui, naktinės pamainos, pamaininis darbas arba nereguliarus darbo laikas, organizmas patiria cirkadinio ritmo disbalansą. Tyrimai rodo, kad šis nesuderinamumas tiesiogiai blogina gliukozės toleravimą ir mažina jautrumą insulinui, todėl susidaro fiziologinės sąlygos, palankios diabetui vystytis.
Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbančių darbuotojų rizika susirgti cukriniu diabetu yra 40 proc. didesnė, palyginti su dienomis dirbančiais darbuotojais. Tai susiję su sutrikusia melatonino gamyba, pakitusia kortizolio struktūra ir pablogėjusia kasos β ląstelių funkcija.
Šie fiziologiniai pokyčiai kartu mažina organizmo gebėjimą palaikyti tinkamą gliukozės homeostazę.
Praktinės strategijos, kaip apsaugoti savo medžiagų apykaitą darbe
Darbuotojai, kuriems tenka dirbti nereguliariu grafiku, gali įgyvendinti keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kad sumažintų cirkadinius sutrikimus ir apsaugotų medžiagų apykaitos sveikatą.
Nuoseklus valgymo laikas padeda išlaikyti medžiagų apykaitos ritmą net tada, kai keičiasi miego grafikas. Specialistai rekomenduoja vengti didelių patiekalų likus 90 minučių iki miego ir teikti pirmenybę baltymų turtingiems pusryčiams per 30 minučių nuo prabudimo.
Taip pat labai svarbu valdyti šviesos poveikį. Ryški šviesa ryte ir ekranų mėlynosios šviesos ribojimas prieš miegą gali padėti sureguliuoti sutrikusį cirkadinį ritmą.
Naktinėmis pamainomis dirbantiems darbuotojams, kontroliuojamas ryškios šviesos poveikis pamainos metu ir mėlynąją šviesą blokuojančių akinių dėvėjimas grįžtant namo gali sumažinti medžiagų apykaitos sutrikimus.
Reguliarus fizinis aktyvumas, net ir trumpi 10 minučių užsiėmimai per darbo dieną, padeda reguliuoti gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui nepriklausomai nuo pamainos laiko.
Diabetu sergantiems žmonėms palankios darbo tvarkos kūrimas
Darbuotojų, sergančių diabetu arba siekiančių sumažinti jo riziką, esminis žingsnis darbe yra struktūruotos darbo tvarkos sukūrimas. Reguliarus valgymo laikas padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, o trumpų veiklos pertraukėlių planavimas gali padėti išvengti ilgo sėdėjimo. Tokios pertraukėlės gali būti trumpi pasivaikščiojimai, tempimo pratimai arba susitikimai stovint.
Ne mažiau svarbi ir hidratacijos tvarka, nes tyrimai rodo, kad pastovus vandens vartojimas palaiko medžiagų apykaitos funkciją. Darbuotojai turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti kalendoriaus priminimus apie valgymą, vaistų vartojimą, gliukozės stebėseną ir judėjimą per darbo dieną.
Jei įmanoma, parinkite panašias užduotis, kad sumažintumėte streso sukeltus kortizolio šuolius, kurie gali paveikti jautrumą insulinui.
Pamainomis dirbantiems darbuotojams, susiduriantiems su papildomais metaboliniais sunkumais, laipsniškas prisitaikymas prie grafiko pokyčių ir nuoseklus miego režimas poilsio dienomis gali padėti sušvelninti gliukozės reguliavimui įtakos turinčių cirkadinių ritmų sutrikimus.
Profesinės sėkmės ir medžiagų apykaitos gerovės derinimas
Nors daugeliui specialistų karjeros siekis išlieka prioritetu, norint suderinti darbines ambicijas ir medžiagų apykaitos sveikatą, reikia strateginio planavimo ir ribų nustatymo. Tyrimai rodo, kad integruojant medžiagų apykaitos gerovės strategijas į karjeros plėtrą galima sumažinti cukrinio diabeto riziką nepakenkiant profesinei pažangai.
Veiksmingi metodai apima aiškių darbo valandų apribojimų nustatymą, reguliarių judėjimo pertraukų per intensyvaus darbo laikotarpius planavimą ir bendravimo protokolų dėl su sveikata susijusių ribų parengimą.
Organizacijose vis dažniau pripažįstama, kad metaboliškai sveiki darbuotojai pasižymi didesniu produktyvumu, mažesniu pravaikštų skaičiumi ir didesniu kognityviniu atsparumu.
Specialistai, kurie teikia pirmenybę karjerai ir medžiagų apykaitos gerovei, dažnai pasakoja apie strateginį valgymo laiką, suderintą su darbo poreikiais, streso valdymo metodus, kai vykdomi didelės įtampos reikalaujantys projektai, ir sveikatingumo programas darbo vietoje.
Šie integruoti metodai padeda palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje ir kartu atitikti veiklos lūkesčius sudėtingoje profesinėje aplinkoje.
