Psichologai patvirtina, kad animaciniai filmai daro didelę įtaką vaikų protiniam vystymuisi. Pagal amžių tinkama animacija gerina pažintinius gebėjimus, kalbos įgūdžius ir emocinį intelektą, nes jos žiūrėjimo metu susiformuoja nerviniai takai. Tačiau dėl per didelio vartojimo ar netinkamo turinio gali atsirasti dėmesio, elgesio ir miego sutrikimų. Tėvams tenka svarbus žiniasklaidos sargų vaidmuo, o bendras žiūrėjimas sustiprina teigiamus rezultatus. Pats animacijos stilius – nuo supaprastintų formų iki sudėtingų vaizdinių – dar labiau veikia tai, kaip vaikai apdoroja ir įsisavina turinį. Visas psichologinis poveikis neapsiriboja vien pramoga.
Animacinių filmų įtakos psichologiniai mechanizmai
Animacinių filmų įtakos psichologiniai mechanizmai
Žmogaus smegenų vystymasis vaikystėje lemia unikalų jautrumą animacinių filmų turiniui, kuris neapsiriboja vien pramoga. Psichologai nurodo, kad nervinis plastiškumas– padidėjęs smegenų gebėjimas prisitaikyti formavimosi metais – yra pagrindinis mechanizmas, kuriuo animacinis turinys daro įtaką kognityviniam ir emociniam vystymuisi.
Vaikai animacinius filmus apdoroja kitaip nei suaugusieji, nes neturi visiškai išvystytų kritinio mąstymo įgūdžių, kad galėtų atskirti fantaziją nuo realybės. Jų veidrodinių neuronų sistemos aktyviai bendrauja su animaciniais personažais, skatindamos emocinius ryšius ir elgesio mėgdžiojimą.
Be to, pakartotinai susidūrus su tam tikrais animacinių filmų motyvais ar elgesiu, gali susiformuoti nerviniai takai, darantys įtaką vaiko suvokimui, emociniam reguliavimui ir socialiniam supratimui.
Įrodymais pagrįsta amžių atitinkančios animacijos nauda
Suprantant psichologinius animacinių filmų įtakos mechanizmus, išryškėja galimi pažeidžiamumai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kai animacinis turinys atitinka raidos etapus, jis turi daug teigiamo poveikio.
Tyrimai rodo, kad pagal amžių tinkami animaciniai filmai gerina pažintinį vystymąsi, nes juose pasakojama apie problemų sprendimą, ir skatina kalbos mokymąsi, nes vaikai susipažįsta su įvairiu žodynu. Mokomoji animacija gerina akademinį pasirengimą, o tokios programos, kaip „Sezamo gatvė”, rodo išmatuojamą raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių pagerėjimą.
Prosocialūs animaciniai filmai, kuriuose vaizduojamas bendradarbiavimas, empatija ir konfliktų sprendimas, ugdo emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Maresas ir Woodardas (2005) atliko tyrimą ir nustatė, kad vaikai, kuriems buvo rodomas prosocialus turinys, dažniau padeda, dalijasi ir bendradarbiauja, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Galimas perteklinio ar netinkamo turinio keliamas pavojus
Didėjant susirūpinimui dėl vaikų praleidžiamo laiko prie ekrano, tyrimai rodo, kad pernelyg ilgas animacinių filmų vartojimas gali kelti didelę riziką vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad ilgas žiūrėjimas siejamas su dėmesio sutrikimais, miego sutrikimais ir mažesniu fiziniu aktyvumu.
Smurto, netinkamo humoro ar stereotipinių vaizdų turinys gali neigiamai paveikti vaikų elgesį ir socialinį suvokimą.
Psichologai pažymi, kad mažieji žiūrovai dažnai mėgdžioja personažus ir įsisavina pranešimus be kritinių filtrų.
Amžiui netinkamos temos gali kelti nerimą arba normalizuoti nerimą keliantį elgesį.
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja tikrinti turinį ir riboti laiką, pabrėždama, kad tėvams ir toliau labai svarbu tarpininkauti, kad būtų išvengta šios galimos žalos, kartu žiūrint ir aptariant abejotiną turinį.
Tėvų vaidmuo vadovaujant žiniasklaidos priemonių vartojimui
Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų žiniasklaidos vartojimo sargai, nes jie lemia ne tik tai, koks turinys patenka į namus, bet ir tai, kaip jis interpretuojamas.
Psichologai rekomenduoja bendrą žiūrėjimą, kai suaugusieji kartu su vaikais žiūri animacinius filmus, palengvindami diskusijas apie turinį ir padėdami jiems apdoroti sudėtingas temas.
Šis tarpininkavimo žiūrint metodas pasyvų laiką prie ekrano paverčia aktyvia mokymosi patirtimi. Tėvai gali kontekstualizuoti siužetus, paaiškinti painius scenarijus ir sustiprinti pozityvias žinutes, tuo pačiu sušvelnindami galimai žalingą turinį.
Kaip skirtingi animacijos stiliai veikia vaikų vystymąsi
Vaikų programose animacijos stiliai labai skiriasi – nuo ryškių, supaprastintų ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų laidų formų iki sudėtingų, greito tempo vaizdų vyresniems žiūrovams skirtose laidose. Tyrimai rodo, kad šie stilistiniai skirtumai daro didelę įtaką kognityviniam apdorojimui ir emocinei reakcijai.
Lėtesnio tempo, ne tokia vizualiai sudėtinga animacija leidžia mažesnių vaikų besivystančioms smegenims veiksmingiau apdoroti informaciją. Tyrimai rodo, kad abstraktūs ar hiperrealistiniai animacijos stiliai gali skirtingai paveikti suvokimą ir dėmesį.
Psichologai pastebi, kad tam tikri vizualiniai metodai,pavyzdžiui, greita scenų kaita, blyksintys vaizdai ar perdėtos išraiškos, gali padidinti jautrių vaikų nerimą.
Tuo tarpu švelnūs pokyčiai ir nuoseklūs vaizdiniai elementai suteikia psichologinį komfortą ir padeda suprasti kritiniais raidos etapais.
Jaunųjų žiūrovų medijų raštingumo įgūdžių ugdymas
Kaip vaikai gali išmokti kritiškai vertinti žiūrimus animacinius filmus? Psichologai rekomenduoja nuo ankstyvo amžiaus ugdyti medijų raštingumo įgūdžius, pasitelkiant orientuotą žiūrėjimo patirtį.
Tėvai ir pedagogai gali mokyti vaikus atpažinti pasakojimo modelius, atpažinti įtikinėjimo būdus reklamoje ir suabejoti stereotipiniais personažų įvaizdžiais. Bendro žiūrėjimo metu užduodami atviri klausimai padeda vaikams analizuoti turinį, o ne pasyviai jį įsisavinti.
Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo programos mokyklose veiksmingai padeda vaikams atskirti fantaziją nuo tikrovės ir suprasti gamybos metodus.
Specialiai jauniesiems žiūrovams sukurtomis skaitmeninėmis priemonėmis taip pat galima supažindinti su kritinio mąstymo sąvokomis atliekant interaktyvias užduotis, kuriomis dekonstruojamas pažįstamas animacinių filmų turinys.
