Naujausi tyrimai paneigia tradicinį požiūrį į kavą kaip virškinimą dirginančią medžiagą. Tyrimai rodo, kad kavoje esančios chlorogeninės rūgštys iš tikrųjų gali slopinti riebalų įsisavinimą ir suaktyvinti riebalų deginimo kelius skrandžio gleivinėje. Šie junginiai, kurių gausiausiai randama šviesaus ir vidutinio skrudinimo kavoje, kartu su kofeinu, trigonelinu ir kitais biologiškai aktyviais elementais reguliuoja gliukozės apykaitą ir mažina trigliceridų kaupimąsi. Paruošimo būdai daro didelę įtaką šiems privalumams, o espreso kavoje apsauginių junginių koncentracija yra didesnė nei kituose paruošimo būduose.
Tradicinis kavos ir virškinimo supratimas
Dešimtmečius kava buvo plačiai vertinama kaip galimas virškinimo sistemos dirgiklis . Medikai pacientams, turintiems virškinimo sutrikimų, dažnai patardavo riboti arba vengti kavos vartojimo, kaip probleminius veiksnius nurodydami jos rūgštingumą ir kofeino kiekį.
Įprasta manyti, kad kava didina skrandžio rūgšties gamybą, o tai gali apsunkinti tokias ligas kaip rūgštinis refliuksas, gastritas ir pepsinės opos. Daugelis gastroenterologų jautriems asmenims rekomendavo alternatyvius gėrimus, o kai kurie kavos mėgėjai pranešė apie nemalonius pojūčius po kavos vartojimo.
Tačiau šis tradicinis supratimas vis dažniau tikrinamas, nes atsiranda naujų tyrimų, rodančių sudėtingesnį kavos ir virškinimo sistemos ryšį.
Chlorogeninės rūgštys: slaptas kavos ginklas prieš riebalus
Mokslininkai nustatė, kad chlorogeninės rūgštys (CGA) yra pagrindiniai biologiškai aktyvūs kavos junginiai, kurie gali prisidėti prie svorio valdymo ir riebalų apykaitos.
Atrodo, kad šie polifenoliai daro įtaką lipidų apykaitai, slopindami riebalų absorbciją žarnyne ir aktyvindami riebalų deginimo kelius kepenyse.
Tyrimai rodo, kad CGA gali sumažinti trigliceridų kaupimąsi ir pagerinti jautrumą insulinui. Šie junginiai veikia moduliuodami fermentus, dalyvaujančius gliukozės ir lipidų apykaitoje, todėl gali sumažinti riebalų kaupimąsi riebaliniame audinyje.
Įvairiose kavos rūšyse yra skirtinga CGA koncentracija, o šviesiai ir vidutiniškai skrudintoje kavoje jos paprastai būna daugiau nei tamsiai skrudintoje.
Teigiamas poveikis labiausiai pasireiškia, kai kava vartojama be daug kalorijų turinčių priedų.
Kaip kavos junginiai veikia medžiagų apykaitos kelius
Be vaidmens riebalų apykaitoje, chlorogeninės rūgštys yra tik viena iš biologiškai aktyvių kavos sudedamųjų dalių, kurios veikia žmogaus medžiagų apykaitą.
Kavoje yra daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių junginių, kurie daro įtaką įvairiems procesams.
Kofeinas skatina termogenezę ir riebalų oksidaciją slopindamas fosfodiesterazę ir didindamas ciklinio AMP kiekį.
Trigonelinas padeda reguliuoti gliukozės apykaitą, palaikydamas insulino sekreciją.
N-metilpiridinis suaktyvina Nrf2 tarpininkaujamus detoksikacijos kelius, o melanoidinai moduliuoja žarnyno mikrobiotos sudėtį.
Šie junginiai sinergiškai veikia energijos sąnaudas, jautrumą insulinui ir lipidų profilį.
Naujausi tyrimai rodo, kad jų bendras poveikis gali būti naudingesnis medžiagų apykaitai nei atskiri komponentai.
Skirtingų kavos preparatų ir jų naudos palyginimas
Nors kavos mėgėjai dažnai renkasi pageidaujamą kavos ruošimo būdą remdamiesi skonio pageidavimais, įvairūs ruošimo būdai daro didelę įtaką galutinio gėrimo biocheminei sudėčiai ir galimai naudai sveikatai.
Tyrimai rodo, kad espreso kavoje yra didesnė naudingų junginių, pavyzdžiui, chlorogeninių rūgščių ir diterpenų, koncentracija, palyginti su pilstoma kava.
Šaltai ruošiamos kavos rūgštingumas paprastai būna mažesnis, o karčiųjų junginių mažiau, todėl ji gali būti švelnesnė jautriam skrandžiui.
Naudojant prancūziško spaudimo metodus išsaugoma daugiau aliejų ir biologiškai aktyvių medžiagų, nes nenaudojami popieriniai filtrai, kurie šiuos junginius sulaiko.
Kiekvienas paruošimo būdas turi savitų privalumų skrandžio apsaugai, o tamsesnis skrudinimas gali pasižymėti geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis.
Praktinis poveikis kasdieniam kavos vartojimui
Kad kavos tyrimus būtų galima pritaikyti kasdienėje praktikoje, vartotojai turėtų apsvarstyti keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kaip sumažinti virškinamojo trakto diskomfortą ir maksimaliai padidinti galimą naudą.
Saikingas kavos vartojimas – paprastai 2-3 puodeliai per dieną – atrodo idealiai tinka skrandžio sveikatai.
Svarbus virimo būdas: šalto virimo ir tamsiai skrudintos kavos sudėtyje yra mažiau dirginančių junginių nei šviesiai skrudintos ar espreso kavos.
Laikas turi įtakos skrandžio reakcijai; kavos vartojimas po valgio, o ne tuščiu skrandžiu sumažina su rūgštimi susijusį diskomfortą.
Pieno pridėjimas gali sušvelninti rūgštingumą.
Turintieji jautrią virškinimo sistemą turėtų stebėti savo individualią reakciją ir atitinkamai koreguoti.
Reguliariai geriantys kavą turėtų derinti galimą apsauginį poveikį su asmenine tolerancija, atsižvelgiant į tai, kad genetiniai veiksniai turi įtakos tam, kaip kiekvienas žmogus metabolizuoja kofeino junginius.
