Aštuoni įpročiai, galintys pakenkti vaisingumui, yra šie: per didelis kofeino vartojimas, plastikinių indų, iš kurių išsiskiria hormonus ardančios medžiagos, naudojimas, per didelis fizinis krūvis, dėl kurio sutrinka hormonų pusiausvyra, ir nuolatinis miego trūkumas. Mažiau akivaizdūs veiksniai yra didelis skaitmeninių prietaisų skleidžiamas elektromagnetinis laukas, perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra endokrininę sistemą ardančių medžiagų, vartojimas, aptemptų apatinių drabužių dėvėjimas ir cheminių medžiagų poveikis darbo vietoje. Šių kasdienių veiksnių supratimas gali padėti poroms atlikti paprastus gyvenimo būdo pakeitimus, kurie labai pagerins jų pastojimo galimybes.
Per didelis kofeino vartojimas
Daugybė tyrimų rodo, kad per didelis kofeino vartojimas gali turėti neigiamos įtakos vyrų ir moterų vaisingumui.
Tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant daugiau nei 200-300 mg kofeino (tai atitinka 2-3 puodelius kavos), tikimybė pastoti gali sumažėti iki 27 %.
Moterims didelis kofeino kiekis gali sutrikdyti ovuliaciją, atitolinti pastojimą ir padidinti persileidimo riziką.
Vyrams per didelis kofeino kiekis yra susijęs su sumažėjusiu spermatozoidų judrumu ir koncentracija.
Kofeino šaltiniai yra ne tik kava, bet ir arbata, energiniai gėrimai, šokoladas ir kai kurie vaistai.
Vaisingumo specialistai paprastai rekomenduoja ne visiškai atsisakyti kofeino, o apriboti jo vartojimą bandant pastoti.
Plastikinių indų maistui ir vandens butelių naudojimas
Šiuolaikiniame gyvenime plačiai paplitusiuose plastikiniuose maisto induose ir vandens buteliukuose yra cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A (BPA) ir ftalatai, kurie gali sutrikdyti hormonų funkciją ir pakenkti reprodukcinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad šios cheminės medžiagos gali patekti į maistą ir gėrimus, ypač kai indai yra kaitinami arba pažeidžiami. BPA organizme imituoja estrogeną, todėl gali turėti įtakos ovuliacijai, spermos gamybai ir embrionų vystymuisi.
Tyrimais nustatyta, kad didesnis BPA kiekis susijęs su mažesniu vyrų ir moterų vaisingumu.
Kad poveikis būtų kuo mažesnis, ekspertai rekomenduoja, jei įmanoma, naudoti stiklinius arba nerūdijančio plieno indus, vengti šildyti maistą plastmasėje ir rinktis gaminius be BPA, nors kai kurie pakaitalai gali kelti panašių problemų.
Per didelis fizinis krūvis ir ekstremalios fitneso treniruotės
Nors saikingas fizinis krūvis naudingas reprodukcinei sveikatai, per didelis fizinis krū vis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir pakenkti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui.
Ekstremalus fizinio aktyvumo režimas moterims gali sukelti hipotalaminę amenorėją, t. y. būklę, kai dėl energijos trūkumo nutrūksta menstruacijos. Taip atsitinka, kai kalorijų sąnaudos gerokai viršija jų suvartojimą.
Vyrams dėl pervargimo gali sumažėti testosterono gamyba ir spermos kokybė.
Tyrimai rodo, kad ištvermės sportininkams dažnai sumažėja vaisingumo rodikliai. Organizmas ekstremalų fizinį stresą supranta kaip išgyvenimo situaciją ir nukreipia išteklius nuo reprodukcinių funkcijų.
Sveikatos specialistai rekomenduoja bandant pastoti apriboti intensyvias treniruotes iki 4-5 valandų per savaitę ir palaikyti pakankamą kalorijų kiekį, kad būtų palaikoma hormonų pusiausvyra.
Lėtinis miego trūkumas
Lėtinis miego trūkumas smarkiai sutrikdo reprodukcinius hormonus ir kenkia tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui. Tyrimai rodo, kad asmenims, miegantiems trumpiau nei septynias valandas per parą, labai pakinta reprodukcinių hormonų sekrecija, įskaitant sumažėjusį testosterono kiekį vyrams ir nereguliarius menstruacijų ciklus moterims.
Miego trūkumas didina kortizolio kiekį, kuris gali sutrikdyti normalią reprodukcinę funkciją. Tyrimai rodo, kad moterims, turinčioms miego sutrikimų, ilgiau užtrunka pastoti ir dažniau pasitaiko persileidimų.
Dėl netinkamo miego vyrų spermatozoidų skaičius ir judrumas sumažėja iki 29 %.
Nuolatinis 7-9 valandų nakties miego režimas gali pagerinti vaisingumo rezultatus ir papildyti kitas reprodukcinės sveikatos priemones.
Didelis skaitmeninių prietaisų ir EML poveikis
Šiuolaikiniame gyvenime smarkiai išaugo skaitmeninių prietaisų naudojimas ir elektromagnetinių laukų (EML) poveikis, o tai gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad nešiojamieji kompiuteriai, padėti tiesiai ant kelių, gali pakelti vyrų kapšelio temperatūrą, todėl gali pablogėti spermos gamyba ir kokybė. Be to, keli tyrimai rodo, kad ilgalaikis naudojimasis mobiliuoju telefonu, ypač nešiojamu priekinėse kišenėse, susijęs su mažesniu spermatozoidų skaičiumi ir judrumu.
Nors EMP poveikio moterų vaisingumui įrodymai nėra vienareikšmiai, preliminarūs tyrimai rodo, kad gali sutrikti kiaušidžių veikla ir hormonų pusiausvyra.
Specialistai rekomenduoja laikyti prietaisus atokiau nuo reprodukcinių organų, jei įmanoma, naudoti lėktuvo režimą ir reguliariai daryti pertraukas nuo technologijų, kad būtų sumažintas galimas poveikis.
Perdirbtų maisto produktų, turinčių endokrininę sistemą ardančių medžiagų, vartojimas
Šiuolaikinė mityba kelia dar vieną didelį iššūkį reprodukcinei sveikatai, nes plačiai vartojami perdirbti maisto produktai, kurių sudėtyje yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (EDC).
Šios medžiagos, įskaitant BPA, ftalatus ir tam tikrus maisto priedus, gali imituoti arba trikdyti natūralias hormonų funkcijas, būtinas reprodukcijai. Dažnai aptinkamos plastikinėse pakuotėse, konservuotuose maisto produktuose ir smarkiai perdirbtuose produktuose, EDC yra susijusios su prastesne vyrų spermos kokybe ir nereguliaria moterų ovuliacija.
Tyrimai rodo, kad net nedidelis jų poveikis gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą, būtiną pastojimui. Rinkdamiesi visavertį maistą, vengdami plastikinių indų ir rinkdamiesi gaminius be BPA, galite praktiškai sumažinti EDC poveikį ir palaikyti vaisingumo sveikatą.
Prigludusių drabužių ir apatinių drabužių dėvėjimas
Iš pažiūros nekalti mados pasirinkimai gali turėti didelę įtaką reprodukcinei sveikatai, ypač kai kalbama apie aptemptus drabužius ir apatinį trikotažą.
Vyrams nuolat dėvint aptemptus apatinius drabužius ar kelnes gali pakilti kapšelio temperatūra, todėl gali sumažėti spermatozoidų skaičius ir judrumas. Tyrimai rodo, kad vyrų, dėvinčių bokserius, o ne kelnaites, spermos koncentracija gali būti didesnė. Sėklidės efektyviai funkcionuoja esant šiek tiek žemesnei nei kūno temperatūrai.
Moterims itin aptempti drabužiai dubens srityje gali riboti kraujotaką ir didinti vietinę temperatūrą, o tai gali turėti įtakos reprodukcinių organų funkcijai.
Be to, sintetiniai audiniai, kurie blogai kvėpuoja, gali sudaryti palankias sąlygas infekcijoms, galinčioms turėti įtakos vaisingumui.
Nepastebimas cheminių medžiagų poveikis darbo vietoje
Nepastebimas cheminių medžiagų poveikis darbo vietoje
Daugelis žmonių nežino, kad įvairių cheminių medžiagų poveikis darbe gali labai pakenkti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui. Pesticidų, sunkiųjų metalų, tirpiklių ir tam tikrų plastikų sudėtyje yra endokrininę sistemą ardančių junginių, kurie trikdo hormonų pusiausvyrą ir reprodukcinę funkciją.
Žemės ūkio, gamybos, sveikatos priežiūros ir salonų darbuotojai susiduria su didesne rizika. Šios cheminės medžiagos gali sumažinti vyrų spermatozoidų skaičių ir judrumą, o moterims sutrikdyti ovuliaciją ir menstruacijų ciklą.
Laikui bėgant kaupiasi net ir nedidelis lėtinis poveikis.
Apsaugos priemonės – dėvėti tinkamas saugos priemones, užtikrinti tinkamą darbo vietos vėdinimą ir plauti rankas prieš valgį.
Reguliari sveikatos stebėsena ir informuotumas apie profesinius pavojus išlieka esminiais reprodukcinės sveikatos apsaugos veiksmais.
