Aplinkos sveikata
Neinfekcinių ligų profilaktika
Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveikatos mokymas
Vaikų sveikatos stiprinimas
Geroji praktika
Naujienos
Paslaugos
Programos ir projektai
Renginiai
|
|
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) teikia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
Įgyvendindamas šią priemonę, SMLPC parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo projektą. Projekto tikslas – suvienodinti visuomenės informavimo procedūras planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose. Šiuo metu viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita internetinės transliacijos būdu nėra reglamentuotas, yra tik pateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacija.
|
Plačiau |
Urbanizacija, intensyvus žemės naudojimas, pasaulinė prekyba ir industrializacija padarė didelį neigiamą poveikį gamtai, biologinei įvairovei ir ekosistemoms visame pasaulyje. Nuolatinis gamtos išteklių eikvojimas ne tik stipriai veikia aplinkos sąlygas, bet ir daro didžiulį poveikį visuomenės gerovei ir saugumui.
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje „Gamta, biologinė įvairovė ir sveikata: tarpusavio ryšių apžvalga“ apžvelgiamas natūralios aplinkos poveikis žmonių sveikatai. Joje nustatomi būdai, kuriais gamta ir ekosistemos gali palaikyti ir apsaugoti sveikatą bei gerovę, ir tuo pačiu aprašoma, kaip gamtos ir biologinės įvairovės nykimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Ataskaita skirta specialistams, dirbantiems sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse, tačiau informacija aktuali ir kitiems sektoriams, susijusiems su gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, valdymu ir naudojimu.
|
Plačiau |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitos (toliau – ataskaita) rengėjas, parengęs ataskaitą, privalo su ja supažindinti visuomenę. Jis ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatyto viešo visuomenės supažindinimo su PVSV ataskaita susirinkimo, pagal nustatytus reikalavimus turi paskelbti informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, kuriai parengta PVSV ataskaita. PVSV ataskaita privalo būti viešai eksponuojama ne mažiau kaip 10 darbo dienų seniūnijos administracinėse patalpose arba kitoje pasirinktoje su seniūnija suderintoje vietoje, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla. Taip pat ataskaitos rengėjas turi sudaryti sąlygas visuomenei su ataskaita susipažinti jo buveinėje arba jo veiklos vykdymo vietoje bei paskelbti ataskaitą ar jos santrauką savo interneto svetainėje. Viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimas turi vykti seniūnijos (savivaldybės, jeigu joje nėra seniūnijų), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, administracinėse patalpose arba kitose pasirinktose ir su seniūnija (savivaldybe, jeigu joje nėra seniūnijų) suderintose patalpose, esančiose teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla.
|
Plačiau |
Lietuvoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra apibūdinamas kaip planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu išanalizuojami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas ir kt.), išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos.
Poveikio visuomenės vertinimo ataskaita rengiama tuomet, jeigu planuojamai ūkinei veiklai turi būti nustatytos arba patikslintos sanitarinės apsaugos zonų ribos (toliau – SAZ).
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2019 m. spalio 22 d. Trakuose organizavo kasmetinį, jau tradiciniu tapusį, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei kitų sričių specialistų, rengiančių planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas ar dalyvaujančių šių ataskaitų derinimo procese, kvalifikacijos tobulinimo renginį – seminarą „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo aktualijos – 2019“. Seminare dalyvavo 26 specialistai.
|
Plačiau |
2018 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras pristatė naują internetinių seminarų (vebinarų) seriją apie aplinkos poveikio sveikatai vertinimo priemones, kurią organizuoja kartu su PSO regionų sveikatos tinklu, PSO Europos aplinkos ir sveikatos centru ir Aplinkos ir sveikatos procesų sekretoriatu. Seminarai (vebinarai) vyksta virtualioje erdvėje anglų kalba. Dalyvauti gali visi norintys ir besidomintys poveikio sveikatai vertinimu. PSO Europos regiono biuras apie būsimus internetinius seminarus (vebinarus) skelbia savo interneto svetainės „Renginiai – Artimiausi renginiai“ skiltyje.
Aplinkos veiksniai, kurių būtų galima išvengti arba pašalinti, PSO Europos regione kasmet lemia 1,4 milijono žmonių mirčių ir turi didelę įtaką sveikatai. Sveikos miesto aplinkos užtikrinimas jau seniai yra visuomenės sveikatos pagrindas ir tampa vis svarbesnis. Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje pabrėžiami stiprūs ryšiai tarp vystymosi, aplinkos, žmonių sveikatos ir gerovės, o vyriausybės bei valdžios institucijos įpareigojamos kurti nuoseklias daugiasektorines strategijas, skirtas gerinti sveikatą. Tokie veiksmai ne tik duoda daug naudos sveikatai ir žmonių gerovei, bet ir prisideda prie sveikatos teisingumo.
|
Plačiau |
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – tai metodų ir procedūrų visuma, kuri padeda įvertinti projektų, planų, programų, politinių sprendimų poveikį gyventojų sveikatai ir atskiroms gyventojų grupėms. Lietuvoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimas dažniausiai yra taikomas rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, jis glaudžiai susijęs su ūkinės veiklos sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymu, įvertinus sveikatos rizikos veiksnių (fizikinių, cheminių, biologinių ir kt.) koncentracijos atitiktį visuomenės sveikatos teisės aktams. Strateginiame ir politikos sprendimų priėmimo procese poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra neišplėtotas ir beveik netaikomas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2018 m. spalio 26 d. Trakuose organizavo kasmetinį poveikio sveikatai vertinimo seminarą. Jame dalyvavę 30 poveikio sveikatai vertintojų iš viešojo bei privačiojo sektorių aptarė poveikio sveikatai vertinimo aktualijas.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pastaruoju metu gauna nemažai gyventojų prašymų paaiškinti, kaip visuomenė gali susipažinti su šalia jų gyvenamosios vietos planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kas ataskaitą gali rengti, kur kreiptis norint gauti detalesnės informacijos ir pan. Atsižvelgdami į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK), parengėme glaustą informaciją apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
|
Plačiau |
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimams dėl pagrindinės licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sąlygų, keitėsi ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo licencijų (toliau – licencija) išdavimo tvarka. Fizinis asmuo, siekiantis verstis poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos studijų krypties išsilavinimą ar aukštąjį medicininį išsilavinimą pagal sanitarijos, higienos ir epidemiologijos programas, jeigu mokslai buvo baigti iki 1995 metų.
|
Plačiau |
Naujoji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ataskaita, kurioje apibendrinti duomenys apie miestuose esančių žaliųjų erdvių poveikį sveikatai, rodo, kad žaliosios erdvės duoda daugialypę naudą sveikatai, įskaitant psichologinį atsipalaidavimą, mažesnį stresą didesnį fizinį aktyvumą, dėl ko potencialiai sumažėja miestų kenksmingų veiksnių, tokių kaip oro tarša, triukšmas ir karštis, poveikis sveikatai. Ataskaitoje daroma išvada, kad yra poreikis tiek mažų žaliųjų erdvių, esančių arti gyvenamųjų ir laisvalaikio praleidimo vietų, tiek didelių žaliųjų erdvių, skirtų aktyviam poilsiui, pavyzdžiui, sporto aikštynų.
|
Plačiau |
|
|
Renginių ir minėtinų dienų kalendorius |
|