Svetainės medis Klauskite Neįgaliems Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras

LtIEng
Apie mus |Struktūra ir kontaktai |Teisinė informacija |Veiklos sritys |Administracinė informacija |Kaip mus rasti |Klauskite
tarp

 

 

 

Su mumis galima susisiekti:

Mob. tel. 8 650 80324
El. paštu smlpc@hi.lt

 

 

Aplinkos sveikata
Europos aplinkos ir sveikatos procesas
Aplinkos oras
Būstas
Klimatas ir sveikata
Maudyklos
Transportas, sveikata ir aplinka
Vandens ir sveikatos protokolas
Neinfekcinių ligų profilaktika
Ligų profilaktika
Sveikatos stiprinimo programa, skirta ŠKL ir CD profilaktikai
Sužalojimų prevencija
Aplinkos ir sveikatos rodikliai
Mityba ir fizinis aktyvumas
Mityba
Rekomenduojami perspektyviniai valgiaraščiai
Maisto sauga
Mitybos duomenų bazė
Maisto produktų cheminės sudėties duomenų bankas
Maisto produktų sudėties stebėsena
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
Codex Alimentarius komisija (CAC)
Fizinis aktyvumas
Žindymo skatinimo komitetas
Sveikatos mokymas
Renginiai
Patarimai
Patirties sklaida
„Kaip dirba kiti“– BST geroji patirtis
Ugdymo ir mokymo ataskaitos
Vaikų sveikatos stiprinimas
Aktyvi mokykla
Edukaciniai filmukai sveikatos stiprinimo temomis
Informaciniai socialinės reklamos filmukai 5-12 klasių mokiniams
Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigose
Sveikatą stiprinanti mokykla
Geroji praktika
Visuomenės sveikatos stiprinimo geroji praktika
Visuomenės sveikatos stiprinimo gerųjų praktikų portalai
Naujienos
Aktualijos
Nuotraukų galerija
Radijo laidos
Pranešimai žiniasklaidai
Paslaugos
Privalomasis mokymas
Registracija į nuotolinius privalomojo higienos mokymo kursus ir (ar) atestaciją
Paslaugos
Programos ir projektai
Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami projektai
Tarptautiniai projektai
Valstybinės programos
Renginiai
Būsimi renginiai
Įvykę renginiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Būstas
Stipri gyventojų sveikata – tinkamai sutvarkyti „nesveiki pastatai“ 2020.12.15

Šiuolaikinio miesto gyventojų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vieni iš pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių yra susiję ir su pastatais, kuriuose gyvename, mokomės, dirbame, ilsimės, sportuojame, medituojame ir kt., taip pat ir su saugiu bei efektyviu energijos naudojimu. 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodyta, kad tik dėl netinkamo būsto (neskaitant negyvenamųjų pastatų) Europoje buvo užfiksuota 100 000 priešlaikinių mirčių.

Pastato poveikio sveikatai mes dažniausiai neįvertiname, nes tas poveikis yra nematomas: nepakankamas patalpos vėdinimas, bloga patalpų oro kokybė, neužuodžiami cheminiai teršalai iš vidaus ar lauko šaltinių, per stiprus arba per silpnas šildymas, triukšmas iš gatvės, kaimynų arba gretimai veikiančios įmonės, prastas apšvietimas. Nepastebime, kaip lyg ir neženklus higieninis diskomfortas sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas dėl oro užterštumo patalpose; lėtines bei ūmines ligas ir mirtį dėl ekstremalių temperatūros skirtumų ir (ar) nepakankamo energijos efektyvumo; skatina nerimo ir depresijos atsiradimą, kai pastatas, kuriame praleidžiame iki 20 val. per parą, nesuteikia saugumo jausmo; sukelia nepatogumo jausmą dėl netinkamų apšvietimo sąlygų arba vargina nuolatinis nepasitenkinimo jausmas dėl per didelio triukšmo.

Situacijai apibrėžti higienistai vartoja „nesveiko pastato“ sąvoką, t. y. pastatai, keliantys grėsmę gyventojų sveikatai, vadinamieji nesveikumą skatinantys pastatai. Pradiniai sveikatos pažeidimai „nesveikame pastate“ būna įvairūs: gleivinių ir akių dirginimas, kosulys, sunkumas širdies plote, nuovargis, galvos skausmai.

„Nesveiko pastato“ poveikį žmogaus sveikatai mokslininkai suskirstė į keletą kategorijų, iš kurių pagrindinės yra tokios:  

  •  su statyba susiję pavojai sveikatai;
  •  neefektyviai naudojamos energijos įtaka sveikatai.

„Nesveiko pastato“ žalojantis poveikis sveikata

Su statybomis susiję pavojai

Poveikis sveikatai

1. Iš statybinių medžiagų išsiskiriantys teršalai:

lakieji organiniai junginiai, pramoniniai cheminiai junginiai

Nustatytas plaučių ir visos kvėpavimo sistemos pakenkimų (įskaitant ūminius ir lėtinius plaučių funkcijos pokyčius arba padidėjusį kvėpavimo sistemos ligų paplitimą) sąsajos su oro tarša patalpose.

Mokslo pagrįstas cheminių medžiagų poveikio žmogaus sveikatai paaiškinimas.

Cheminės medžiagos statybiniuose produktuose yra ypač klastingos, nes žalą daro nepastebimai. Šiuo metu statybos medžiagų rinkoje sugriežtinti reikalavimai statybos medžiagų saugai. Tačiau jose dar aptinkama toksiškų žmonių sveikatai junginių. Šie junginiai gali būti kancerogeniški, gali daryti įtaką kvėpavimo, nervų, endokrininės ir kitoms žmogaus organizmo sistemoms. Sienų dažai gali išskirti lakiuosius organinius junginius, susijusius su kvėpavimo sistemos ligomis, alerginiu ar imuniniu poveikiu kūdikiams ar vaikams; grindjuostėse gali būti ftalatų, kurie, kaip įrodyta, daro poveikį žmogaus hormonų sistemai, padidina astmos ar dėmesio stokos sutrikimo, hiperaktyvumo atsiradimo riziką; statybinės medžiagos ir baldai dažnai padengiami antipirenais, kurie, kaip rodo naujausi toksikologiniai tyrimai, kelia didžiausią pavojų normaliam vaisiaus, kūdikių ir mažų vaikų augimui ir vystymuisi. Kilimuose yra iki 59 pavojingų medžiagų, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas ir kancerogenus, susijusius su tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys, mokymosi sutrikimai ir vaisingumo problemos.

2. Netinkamos šildymo, vėdinimo, oro trūkumą formuojančios kondicionavimo sistemų konstrukcijos

Padaro mus mažiau produktyvius, pablogina gyvenimo kokybę.

3. Pelėsiai

Gali tapti viena iš priežasčių tokių rimtų sveikatos problemų, kaip plaučių funkcijos nepakankamumas, chroniškos kvėpavimo takų ligos.

Dažniausiai pelėsių poveikis pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos peršėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.

Tyrėjų (mokslininkų) patvirtintas nuolatinis ryšys tarp drėgmės bei pelėsių patalpose ir kvėpavimo sutrikimų bei astmos atsiradimo ir paplitimo: žmonės, gyvenantys nesveikuose pastatuose, 40 proc. dažniau serga astma.

Drėgnose, supelijusiose patalpose gyvenantys vaikai yra nuo pusantro iki trijų kartų labiau linkę kosėti ir dusti, pasireiškia astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų simptomai.

Patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kvėpavimo takų ligas. Nuo alerginio rinito kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių. Daugeliu atvejų pagrindinė šios ligos priežastis yra alergizuojantys pelėsiai, iš kurių net apie 300 rūšių pasižymi alergizuojančiomis savybėmis. Žmonių, kenčiančių nuo alergijos pelėsiams, kasmet daugėja ir dažniausiai jie serga bronchine astma.

4. Radonas (radioaktyviosios dujos). Jį išskiria kai kurios statybinės medžiagos

Siejamas su padidėjusia plaučių vėžio rizika, jei dujų koncentracija yra didelė.

Atlikti tyrimai rodo, kad radonas ir jo skilimo produktai gali sukelti vėžį, tai nustatyta tiriant kalnakasius ir žmones, gyvenančius ten, kur patalpose yra palyginti daug radono. Yra tyrimų, rodančių, kad radono kiekiui patalpose padidėjus 4 kartus tikimybė rūkančiam žmogui susirgti plaučių vėžiu padidėja apie 9 kartus daugiau negu tikimybė susirgti tose pačiose patalpose esančiam nerūkančiam žmogui.

5. Asbestas

Siejamas su vėžio atsiradimo rizika.

Europoje su asbestu siejamos ligos kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. 2003 m. konferencijoje asbesto klausimais (kurią inicijavo EB Vyriausiųjų darbo inspektorių komitetas) apskaičiuota, kad bendras metinis mirčių 7 Europos šalyse (Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija, Šveicarija, Norvegija, Lenkija ir Estija) skaičius gali siekti apie 15 000.

6. Triukšmo lygis

 

Padidėjęs triukšmo lygis siejamas su kylančiu kraujospūdžiu, širdies ritmo pokyčiais ir hipertenzija, virškinamojo trakto susirgimais.

7. Būsto šildymas

Pagerinus šalto būsto šiluminę kokybę, pastebimai sumažėja kraujospūdis, vartojamų vaistų kiekis ir ligoninės paslaugų būtinumas.

Gyvenimas šaltame ir drėgname būste skatina įvairius psichinės sveikatos sutrikimus, įskaitant nuolatinį nerimą dėl skolų, šilumos trūkumo, dėl šalčio ir drėgmės padarinių sveikatai. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams prasta būsto kokybė, dažnas gyvenamosios vietos keitimas, galimybių pagerinti būsto sąlygas trūkumas ir neprieinamumas, socialiai remtini kaimynai yra reikšmingas streso šaltinis, o tai gali sukelti hipertenziją ir sveikatos pablogėjimą.

Mokslininkų nustatyta, kad didelis patalpų drėgnumas glaudžiai susijęs su vaikų ligomis. Dėl blogų būsto sąlygų vaikystėje ir ankstyvame amžiuje iki 25 proc. padidėja sunkių ligų ar negalios rizika. Vaikai, kurie pastaruosius 3–5 metus gyveno drėgnose patalpose, dvigubai dažniau suserga krūtinės ląstos ir kvėpavimo ligomis (bronchitu, astma ir kt.), nei vaikai, kurie gyveno sveikatai palankiame būste.

Tyrimai rodo, kad žema patalpų temperatūra dažniausiai siejama su įvairiomis nepageidaujamomis pasekmėmis sveikatai, įskaitant padidėjusią insulto, širdies priepuolių ir kvėpavimo takų ligų riziką, taip pat su dažnais psichikos sutrikimais.

„Nesveiki pastatai“ lemia priešlaikinę mirtį tiek vasarą, tiek žiemą. Žiemą miršta daugiau žmonių nei vasarą, tačiau netinkamas būstas lemia maždaug 40 proc. didesnio mirtingumo žiemą. Šalyse, kuriose būsto sąlygos yra blogiausios, mirtingumas žiemą yra didesnis. Įrodytas ryšys tarp vyresnio amžiaus žmonėms būdingo neefektyvaus energijos vartojimo ir kvėpavimo takų ligų žiemos metu, o žiemos sergamumą prognozuoja pastatai, priskiriami prastos energijos kategorijai.

 

Siekiant tinkamai sutvarkyti „nesveikus pastatus“ labai svarbus aspektas yra efektyvus energijos panaudojimas. Beveik visus esamus pastatus galima patobulinti siekiant sumažinti jų energijos poreikį ir padaryti juos efektyvesnius. Energijos vartojimo efektyvumui padidinti vykdomi pastatų atnaujinimo darbai, užtikrinantys gyventojų sveikatą, komfortą ir energijos bei lėšų taupymą, tinkamą prisitaikymą prie besikeičiančio klimato. Su statyba susijusių veiksnių poveikis sveikatai ir klimatui yra ne tik reikšmingas, bet ir sudėtingas. Šiltnamio efektui mažinti skatinama renovacija –būdas sumažinti energijai neefektyvių pastatų energijos poreikį gerinant jų sandarinimą.

Pastatų atnaujinimas ir modernizavimas netiesiogiai siejasi su gyventojų sveikatos ir gerovės kokybės gerinimu, jei tai atliekama tinkamai, vadovaujantis ekologijos ir sveikatinimo principais. Esamų pastatų atnaujinimas ir klimatui palankių bei sveikatą skatinančių naujų pastatų statyba leidžia ne tik sumažinti sąskaitas už vartojamą energiją, bet sumažinti išmetamą CO2 kiekį, pagerinti žmonių fizinę bei psichinę sveikatą.

Didesnio pastatų energijos vartojimo efektyvumo tikslas turi būti palaikomas siekiant geresnės sveikatos tiek gyvenamosiose, tiek viešose patalpose, nedidinant socialinės nelygybės. Visuomenės sveikatos sektorius yra išskirtinėje padėtyje formuodamas ir prižiūrėdamas vykdomą renovaciją ir jos sąsajas su gyventojų sveikata ir klimato kaita. Pažymėtina, kad „nesveiki pastatai“ daro nepageidaująmą įtaką gyventojų sveikatai, nesuteikia gyvenimo sąlygų komforto ir yra labai neekonomiški energetiškai, dėl to raginama statyti klimatui palankius ir sveikatą stiprinančius pastatus. Šiuo metu kasmet renovuojama tik 1 proc. ES pastatų; neturime pakankamai klimato nelaimių prevencijai reikalingų pastatų su nuline šilumos emisija. 90 proc. laiko praleidžiame patalpose, todėl dabartinis pastatų atnaujinimo ciklas orientuotinas į visuomenės sveikatą ir gerovę. Sveikas būstas ir aplinkiniai sveiki pastatai – nesvarbu, ar tai mūsų namai, ar darbo vieta – turi dominti visuomenę, visuomenės sveikatos specialistus ir gydytojus.

Siekiant teigiamų sveikatai rezultatų moderizuojant ir atnaujinant pastatus, taip pat rengiant naujų pastatų projektus labai svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus:

  • nacionaliniu ir ES lygmeniu teikti pirmenybę sveikatą tausojantiems statiniams;
  • peržiūrėti ir atnaujinti teisinę bazę;          
  • skatinti „žaliąją“ renovaciją;
  • siekti tikslo greitai pereiti prie 100 proc. atsinaujinančios energijos projektuojant ir atnaujinant pastatus ir nenaudojant sveikatai žalingo iškastinio kuro;
  • taikyti gyvavimo ciklo metodą pastatų sektoriuje: principas „teršėjas moka“ turi būti taikomas nuo pat pastato gyvavimo pradžios iki pabaigos;
  • teikti pirmenybę pastatams, naudojamiems pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip vaikai, pagyvenę žmonės, nukentėję nuo energijos trūkumo (vaikų darželiai, mokyklos, globos namai, sveikatos priežiūros įstaigos);
  • teikti pirmenybę bendradarbiavimui su vietos valdžios institucijomis dėl mažas pajamas gaunančių gyventojų ir nestandartinių gyvenamųjų pastatų, norint pagal galimybę užtikrinti svaresnį socialinį ir sveikatinimo poveikį;
  • reguliuoti, kad būtų naudojamos naudingos statybų sektoriaus darbuotojų profesinei sveikatai statybinės medžiagos, pakeisti pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis;
  • įgyvendinti ekologiškų viešųjų pirkimų politiką, pagrįstą aukščiausiais sveikatos ir tvarumo standartais.

            Sveikatos sektoriui ir visuomenei rekomenduojama:

  • nuolat didinti supratimą apie patalpų aplinkos svarbą saugant vartotojo sveikatą ir galimą nesveikų pastatų vaidmenį, kuris ypač svarbus pirminės sveikatos priežiūros gydytojams nustatant pagrindines ligų priežastis;
  • nuolat dalyvauti diskusijose dėl Europos pastatų ateities ir atnaujinimo strategijų, pabrėžiant, kaip svarbu kuo skubiau priimti šiuos sprendimus dėl klimato kaitos ir gyventojų sveikatos;
  • nuolat dalytis ir skatinti gerąją praktiką, stebėti bei vertinti galimą pažangą tiek energetinio efektyvumo, tiek sveikatos stiprinimo srityje. Siekti, kad pastatai, tokie kaip ligoninės, klinikos ar visuomenės sveikatos biurai, būtų sveikatą stiprinantys pastatai.

            Savivaldybėms rekomenduojama:

  • taikyti aplinkos sveikatos kriterijus planuojant miestą, gyvenvietę, užtikrinant pakankamas atskirties zonas tarp taršios zonos ir pastatų, kuriuose gyvena ar dirba žmonės;
  • užtikrinti, kad gyventojai siektų saugaus ir sveiko energijos vartojimo ir laikytųsi higienos reikalavimų tinkamai prižiūrėdami savo būstą.

 

Milda Karlaitė,

Aplinkos sveikatos skyriaus specialistė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 

 

Straipsnis parengtas pagal:

  1. Environment and International Energy Agency (2017): Towards a zero-emission, efficient, and resilient buildings and construction sector. Global Status Report 2017.
  2. Braubach M. et al (2011), Environmental burden of disease associated with inadequate housing, World Health Organization Regional Office for Europe.
  3. Harker L. (2006), Chance of a lifetime- The impact of bad housing on children’s lives, Shelter.
  4. Barnes M. et al (2016), The Dynamics of Bad Housing: The impact of bad housing on the living standards of children, NatCen.
  5. Peat, J K, et al. “Effects of Damp and Mould in the Home on Respiratory Health: a Review of the Literature.” Allergy., U.S. National Library of Medicine, Feb. 1998.
  6. Lloyd, E L, et al. “The Effect of Improving the Thermal Quality of Cold Housing on Blood Pressure and General Health: a Research Note.” Journal of Epidemiology and Community Health., U.S. National Library of Medicine, Sept. 2008.
  7. Basner, M., Babisch, W., Davis, A., Brink, M., Clark, C., Janssen, S., & Stansfeld, S. (2014). Auditory and Non-Auditory Effects of Noise on Health. The Lancet, 383(9925), 1325–1332.
  8. Van Kempen, E., & Babisch, W. (2012). The Quantitative Relationship Between Road Traffic Noise and Hypertension: A MetaAnalysis. Journal Of Hypertension, 30(6), 1075–1086.
  9. De Carlo Santiago C., Wadsworth M. E., Stump J. Socioeconomic status, neighborhood disadvantage, and poverty-related stress: Prospective effects on psychological syndromes among diverse low-income families. J. Econ. Psychol. 2011; 32:218–230.
  10. WHO Regional Office European Region (2007), Housing, Energy and Thermal Comfort- A review of 10 countries within the WHO European Region, World Health Organization Regional Office for Europe.
  11. Rudge, J., and Robert Gilchrist. “Excess Winter Morbidity among Older People at Risk of Cold Homes: a Population-Based Study in a London Borough.” OUP Academic, Oxford University Press, 9 Sept. 2005.
  12. Wyon, D P. “The Effects of Indoor Air Quality on Performance and Productivity.” Indoor Air., U. S. National Library of Medicine, 2004.
  13. Klatte, Maria, and Jürgen Hellbrück. “Effects of Classroom Acoustics on Performance and Well-Being in Elementary School Children.” Environment and Behavior, 2017.
  14. Lott S. (2014), Phthalate-free Plasticizers in PVC, A Healthy Building Network (HBN) Research Brief.
  15. Lott S. et al (2013), Full Disclosure Required: A Strategy to Prevent Asthma Through Building Product Selection, A Healthy Building Network Report.
  16. European Public Health Alliance and Health and Environment Alliance (2018), Detoxing Carpets- Pathways towards safe and recylclable carpet in a truly circular economy.
  17. Marmot M, Geddes I, Bloomer E, et al. The health impacts of cold homes and fuel poverty, London: Friends of the Earth & the Marmot Review Team, 2011.
  18. Beatley N. et al (2011), Green Housing Improved Health: A winning combination, National Center for Healthy Housing.
  19. Breysse, J, et al. “Self-Reported Health Outcomes Associated with GreenRenovated Public Housing among Primarily Elderly Residents.” Journal of Public Health Management and Practice : JPHMP., U.S. National Library of Medicine, 2015.
  20. Anses Website (2017), Indoor Air Quality, French Agency for Food, Environmental and Occupational Heath & Safety, viewed April 2018.

 

 

 

 

 

 

back   Atgal

 

 

Renginių ir minėtinų dienų kalendorius
tarp
2024 metų kovas
Pr A T K Pn Š S
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31
tarp
tarp
Naujienų prenumerata:
tarp

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

tarp tarp

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras
Studentų g. 45 A, LT-08107, Vilnius 
Mob. tel. 8 650 80324
El. paštas smlpc@hi.lt
Svetainė www.smlpc.lt

Duomenys apie Higienos institutą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 111958286.

 

  

tarp
Centro steigėja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Interneto svetainių kūrimas, seo paslaugos Svetainių kūrimas, seo paslaugos