 Šiais metais minint Pasaulinę širdies dieną daug dėmesio skiriama aplinkai. „Gyvenk, dirbk, ilsėkis, prisijunk“ – skelbia Pasaulinė širdies federacija. Pasaulinė širdies diena primena apie tai, kaip mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir skatina kurti širdžiai sveiką aplinką. Visi ir kiekvienas turėtų suprasti, kokį svarbų vaidmenį širdies sveikatai turi namų aplinka, darbo ir poilsio sąlygos. Kiekvienas individas gali susikurti arba prisitaikyti savo aplinką taip, kad ji būtų kuo sveikesnė ir palankesnė širdžiai.
Jau daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, 2013 metais nuo jų mirė 56,3 proc., t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų šalyje.
Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims – nuo 55-erių metų arba po menopauzės. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau širdies ligomis suserga jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės. Rizika susirgti padidėja, jei kartu veikia keli širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes.
Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti:
• amžius (vyrams per 45 metų, moterims – per 55 metų);
• vyriška lytis;
• paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktas, insultas ar staigi mirtis vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų);
• jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).
45–55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga žymiai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau, tačiau po menopauzės sergamumo skirtumas ženkliai sumažėja, o vyresniame amžiuje (per 65 metų) moterys prisiveja vyrus.
Ypač didelę reikšmę turi paveldimumas. Siekiant kuo anksčiau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas ir imtis atitinkamų priemonių labai svarbu surinkti šeimos anamnezę.
Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:
• rūkymas;
• padidėjęs kraujospūdis;
• padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;
• cukrinis diabetas; sutrikusi gliukozės apykaita;
• riebaus maisto vartojimas;
• nutukimas;
• mažas fizinis aktyvumas;
• stresas ir depresija;
• padidėjęs kraujo krešumas, klampumas.
Padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai nustatomi laboratoriniais ar instrumentiniais metodais. Šiems veiksniams nugalėti dažniausiai nepakanka tik paciento pastangų, o prireikia ir medikamentinio gydymo.
Kiti šioje grupėje paminėti rizikos veiksniai susiję su neteisinga mūsų pačių gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.
Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai – didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba ar tabako atsisakymas, yra puikūs keliai į sveiką širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais ar žaisti su vaikais. Mityba, praturtinta skaidulomis, antioksidantais, nesočiosiomis riebalų rūgštimis (omega 3) bei kalio ir magnio mikroelementais, užtikrina gerą širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą. Tam reikėtų valgyti daug grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių, jūros produktų, gerti žalią arbatą, tačiau visai nebūtina visiškai atsisakyti mėgstamų, bet širdžiai nepalankių patiekalų ar produktų. Puikus būdas pagerinti mitybą yra mažesnės nesveikų ir didesnės sveikų patiekalų porcijos.
Minint Pasaulinę širdies dieną, kiekvienas gali pagalvoti, ką galėtų pakeisti savo gyvenime ir artimiausioje aplinkoje, kad sumažintų savo ir savo šeimos riziką susirgti širdies ligomis. Pasaulinė širdies federacija pataria, kaip pasirūpinti sveika širdžiai aplinka:
Sveiko maisto pasirinkimas:
• Apribokite pusfabrikačius ir fasuotą maistą, kuriame dažnai yra daug cukraus, riebalų ir druskos.
• Įtraukite į savo kasdienį meniu kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, saldumynus, kuriuose yra daug cukraus, pakeiskite vaisiais.
• Į darbą ar į mokyklą įsidėkite sveiko maisto pietus, paruoštus namuose.
Draudimas rūkyti namuose:
• Jei rūkote, pasistenkite atsisakyti šio žalingo įpročio ar bent jau nerūkykite namuose, nes tai kenkia ne tik jūsų, bet ir jūsų artimųjų, o ypač vaikų sveikatai.
• Metimas rūkyti taip pat yra ir geras pavyzdys savo vaikams.
Fizinis aktyvumas:
• Ribokite pasyvų poilsį, pavyzdžiui, vakarus prie televizoriaus.
• Dažniau organizuokite aktyvų laisvalaikį: pasivažinėjimus dviračiu, pėsčiųjų žygius arba tiesiog žaidimus lauke įvairiais metų laikais.
Kurkite „sveikos širdies“ bendruomenes:
Propaguokite sveiko gyvenimo idėjas ir darykite įtaką vietos sprendimų priėmėjams. Keletas pasiūlymų vietos bendruomenių veiklai:
• Rūpinkitės fizinio lavinimo kokybės gerinimu bendrojo lavinimo mokyklose ir vaikų priežiūros įstaigose.
• Rūpinkitės geru gatvių, šaligatvių apšvietimu, sporto ir žaidimų aikštelių, dviračių takų įrengimu ir eksploatavimu.
• Siekite, kad mokyklose, darbo vietose, ligoninėse, vaikų ugdymo įstaigose būtų tiekiamas sveikas maistas.
• Siekite, kad būtų apribota ar visai uždrausta rūkyti viešose vietose.
Minėdami Pasaulinę širdies dieną, raginame visų šalių politikus priimti sveikatai naudingus sprendimus.
• Uždrausti ar apriboti alkoholio, tabako, nesveiko maisto pardavimą ir reklamą.
• Priimti teisės aktus, kuriais būtų apmokestinti nesveiko maisto gamintojai, ir remti sveiko maisto gamintojus.
• Pagerinti profilaktikos ir gydymo paslaugas didesnės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Vieną kartą per metus galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudarys individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Širdies dieną švęsti drauge ir susirūpinti savo širdimi ir aplinka. Šiemet rugsėjo 28 d. (sekmadienį) Lietuvos širdies asociacija sostinės V. Kudirkos aikštėje rengia Pasaulinės širdies dienos paminėjimą. Šiuo renginiu siekiama skatinti visuomenę saugoti savo širdį namuose, darbe ir laisvalaikiu. Renginio programą ir daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligas galima rasti Lietuvos širdies asociacijos tinklalapyje www.heart.lt.
Naudingos informacijos anglų kalba galima rasti Pasaulinės širdies federacijos tinklalapyje www.world-heart-federation.org.
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė |
Neinfekcinių ligų profilaktika 
Atgal
