„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad kasmet rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Šios dienos minėjimą 2011 metais inicijavo Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija (IFEH), siekdama didinti informuotumą apie aplinkos poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Tai yra priminimas asmenims, bendruomenėms ir organizacijoms imtis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką sveikesnei ateičiai. 

„Pasaulinė aplinkos visuomenės sveikata: kiekvieną dieną stengiamės apsaugoti kiekvieno sveikatą!“ – tokia 2023 metų Pasaulinės aplinkos sveikatos dienos tema. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į aplinkos problemas ir jų poveikį žmonių sveikatai.

Prognozuojant savaitgalį artėjantį karštį, specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Higienos instituto specialistai pataria žiedadulkėms jautriems žmonėms nuolat ar bent periodiškai naudotis nemokama mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Ši programėlė prieinama vartotojams, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Higienos institutas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas), parengė 2022 m. balandžio 1 d. – 2023 m. balandžio 1 d. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

Higienos institutas informuoja, kad, remiantis Personaline alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO), alergijos žiedadulkėms rizika šiuo metu yra labai didelė. Alergijos rizika apskaičiuojama atsižvelgiant į augalų žydėjimo intensyvumą, oro sąlygų parametrus ir oro cheminės sudėties duomenis, pavyzdžiui, oro taršą ir oro kokybės duomenis (ozoną, sieros dioksidą, azoto dioksidą ir kietąsias daleles).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja dėl kaitros. 2022 m. rugpjūčio 25–26 dienomis daugiausia pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje aukščiausia oro temperatūra sieks 30–33 laipsnius karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO) (www.pasyfo.lt). Ši sistema įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas.

Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama. Ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Žiedadulkės nepaiso jokių sienų ir dėl savo lengvos struktūros esant palankioms sinoptinėms sąlygoms gali būti pernešamos tūkstančius kilometrų. Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad dėl klimato nepastovumo, žydėjimo sezoninių pokyčių laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatinėti tampa vis sunkiau.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas) parengė 2021 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 1 d. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

2021 m. liepos 26 d. daugelyje rajonų aukščiausia temperatūra sieks 30–32 laipsnius karščio. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno  žmogaus  sveikatą,  tačiau  kai  kuriems  kyla  didesnė  rizika nei daugeliui: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).