„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja dėl kaitros. 2022 m. rugpjūčio 25–26 dienomis daugiausia pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje aukščiausia oro temperatūra sieks 30–33 laipsnius karščio.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Tarptautinė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos, Latvijos universiteto, Vienos medicinos universiteto ir Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda, dirbanti aerobiologijos srityje ir jau daugiau nei 10 metų tirianti bei analizuojanti oro alergenų (daugiausia žiedadulkių) sklaidą ir poveikį sveikatai, sukūrė unikalią personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą (angl. Personal Alergy Symptoms Forecasting System (PASYFO) (www.pasyfo.lt). Ši sistema įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas.

Specialistai pataria nuolat ar bent periodiškai naudotis mobiliąja programėle PASYFO, kuria galima įvertinti žiedadulkių poveikį savo sveikatai. Programėlė yra nemokama. Ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.

Žiedadulkės nepaiso jokių sienų ir dėl savo lengvos struktūros esant palankioms sinoptinėms sąlygoms gali būti pernešamos tūkstančius kilometrų. Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad dėl klimato nepastovumo, žydėjimo sezoninių pokyčių laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatinėti tampa vis sunkiau.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas) parengė 2021 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 1 d. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

2021 m. liepos 26 d. daugelyje rajonų aukščiausia temperatūra sieks 30–32 laipsnius karščio. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno  žmogaus  sveikatą,  tačiau  kai  kuriems  kyla  didesnė  rizika nei daugeliui: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad liepos 10-os dieną aukščiausia temperatūra daugelyje rytinių rajonų sieks 30–32 °C. Liepos 11-os dieną 30 °C kaitra išliks rytiniame šalies pakraštyje. Liepos 12–14 d. dienomis 30–33 °C kaitra vėl bus daugelyje šalies rajonų. 

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai sistemos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-386/D1-391, (toliau – Aprašas) parengė 2020 m. balandžio 1 d. – 2021 m. balandžio 1 d. visuomenės informavimo apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai ir taikytas prevencines priemones, tarp jų ir visuomenės informavimą, ataskaitą (toliau – Ataskaita).

Gegužės mėnesį Lietuvoje jau sužydėjo daugelis medžių. Ore pasklido vietinių klevų, uosių, ąžuolų, tuopų bei beržų žiedadulkės, atkeliaujančios iš šiauriau Lietuvos esančių teritorijų, tačiau žiedadulkių koncentracija ore šiomis lietingomis dienomis yra žema.

Oru plintančios žiedadulkės – svarbus išorinis aeroalergenas, kuris žiedadulkėms jautriems žmonėms sukelia alerginio rinito požymius. Tokie asmenys turėti žinoti, kad medžių žiedadulkės pasižymi sinerginiu poveikiu sveikatai. Tai reiškia, kad kelių tipų alergenai, veikdami kartu, sukelia didesnį poveikį, dar vadinamą kryžminėmis reakcijomis, todėl alergenams jautrūs asmenys gegužės mėnesį gali pastebėti stipresnę alergijos raišką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija parengė leidinį „Sveikatos patarimai esant karščiams COVID – 19 protrūkio metu“. Karštu oru svarbu vėsintis, kad būtų išvengta neigiamo karščio poveikio sveikatai.

Kiekvieną vasarą didelis karštis neigiamai veikia daugelio žmonių sveikatą: ypač kenčia vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, žmonės, dirbantys lauke bei sergantys lėtinėmis ligomis. Karštis gali sukelti didžiulį nuovargį ir šilumos smūgį, taip pat gali paūmėti esamos ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligos ar psichinės sveikatos problemos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.