Apskaičiuota, kiek gyvenimo metų Lietuvoje prarandama dėl alkoholio kaltės
Naujausi tyrimai atskleidžia - efektyvi alkoholio kontrolė taupo gyvenimo metus
Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvos biuro užsakymu Lietuvos sviekatos mokslų universiteto mokslininkai atliko Lietuvos gyventojų prarastų potencialių gyvenimo metų tyrimą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti vien tik su alkoholio vartojimu susijusių mirčių valstybei atneštą naštą 2003-2009 m.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad per 7 metus Lietuva prarado 211,585 šalies gyventojų gyvenimo metus. Daugiausiai gyvenimo metų prarado Šalčininkų, Ukmergės, Trąkų, Švenčionių ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Paaiškėjo, kad Lietuvoje didžiausiasias tik dėl alkoholio sąlygojamas mirtingumas yra 45-59 metų amžiaus grupėje, sudarantis apie 50 proc. alkoholio sąlygotų mirčių. Alkoholio vartojimas smugdo visą Europą
Europa - daugiausiai alkoholio išgeriantis ir dėl to daugiausiai žalos patiriantis regionas pasaulyje. Apytiksliai 58 milijonai suaugusių europiečių alkoholį vartoja rizikingai, o 23 milijonai yra priklausomi nuo šios psichoaktyvios medžiagos. Alkoholis Europos Sąjungoje sukelia beveik 195 000 mirčių per metus. Europos Komisijos duomenimis, daugiau nei 10 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų mirtys susiję su alkoholio vartojimu. Apskaičiuota, kad alkoholio sukelta žala Europos Sąjungai kasmet kainuoja 125 milijardus eurų.
Didžioji dalis socio-ekonominių alkoholio vartojimo pasekmių skaudžiau atsiliepia ne nuo šios psichoaktyviosios medžiagos priklausomam asmeniui, bet kitiems visuomenės nariams, geriančiojo aplinkos žmonėms. Dėl alkoholio Europoje įvyksta 1 iš 3 kelių eismo mirčių, 4 iš 10 žmogžusdysčių ar kitų nelaimingų atsitikimų, 1 iš 6 žmogžudysčių. Taigi, Europoje alkoholis yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir smurto priežastis.
Lietuvoje nuo 1998 m. alkoholio vartojimas ir su juo susiję pasekmės kasmet nuosekliai augo, o 2007 m. pasiekė 14,3 litrus absoliutaus alkoholio žmogui per metus. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims neperžengti 7 litrų ribos. Visgi 2008 m. įgyvendinus dalį efektyvių alkoholio kontrolės priemonių – apribojus alkoholio reklamą, pakėlus akcizo mokestį, panaikinus lengvatas smulkiesiems aludariams, sugriežtinus vairavimo išgėrus kontrolę, o 2009 m. sutrumpinus prekybos laiką, situacija ėmė pamažu gerėti. 2008 m. vartojimas nukrito iki 13,2 litrų absoliutaus alkoholio žmogui.
Išanalizavus šių metų Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklius nuo ligų, 100 proc. atsirandančių tik dėl alkoholio vartojimo, taip pat pastebimi pastarųjų metų teigiami epidemiologiniai pokyčiai. Teigiami visuomenės sveikatos rodiklių pokyčiai išryškėjo kaip tik tuo metu kai buvo smarkiai sugriežtinta alkoholio kontrolė ir buvo pastebimas alkoholio suvartojimo mažėjimas.
Prarandami potencialūs gyvenimo metai skaičiuojami šimtais tūkstančių
Prarasti potencialūs gyvenimo metai yra globaliai naudojamas indikatorius, kuris parodo mirtingumą nuo tam tikros priežasties. Kitais žodžiais tariant, tai - skirtumas tarp mirusio žmogaus amžiaus ir referencinio amžiaus (75 metų).
Remiantis tarptautine ligų klasifikavimo sistema, tik alkoholio vartojimo sukeliamoms ligoms ir to sąlygojamam mirtingumui priskiriama 13 ligų ar ligų grupių. Atliekant tik alkoholio sąlygojamo mirtingumo analizę Lietuvoje, buvo remtasi Lietuvoje registruojamais 9 ligomis ar jų grupėmis, kurias sudaro: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, alkoholio sukelta nervų sistemos degeneracija, alkoholinė polineuropatija, alkoholinė kardiomiopatija, alkoholinis gastritas, alkoholinė kepenų liga, lėtinis alkoholinis pankreatitas, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis.
Svarbu pabrėžti, kad dar didesnė dalis ligų ar mirčių dėl įvairių priežasčių yra iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo. Tokioms ligų ar mirčių priežasčių grupėms priskiriama dauguma širdies ir kraujagyslių ligų, nemaža dalis onkologinių susirgimų, nelaimingi atsitikimai kelyje ar vandenyje, patiriant traumas ar užpuolimus bei dėl šalčio poveikio ar gaisrų.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2003 m. iš viso buvo prarasta25.740 potencialių gyvenimo metų, o 2007 m. - 40.655 prarasti gyvenimo metai. Pradėjus mažėti mirtingumui, 2009 metais dėl tik alkoholio sąlygoto mirtingumo buvo prarasti 22.700 gyvenimo metai t.y. potencialus prarastų gyvenimo metų skaičius per 2007-2009 metus sumažėjo 1,79 karto. Iš viso per 7 metus tik dėl alkoholio kaltės buvo prarasti 211,585 gyvenimo metai. Paaiškėjo, kad Lietuvoje didžiausiasias tik dėl alkoholio sąlygojamas mirtingumas yra 45-59 metų amžiaus grupėje, sudarantis apie 50 proc. alkoholio sąlygotų mirčių. Daugiausiai tokių mirčių sukelia kepenų cirozė, atsitiktiniai apsinuodijimai namuose, alkoholinė kardiomiopatija ir alkoholinė kepenų liga.
Lyginant Lietuvos savivaldybes, daugiausiai gyvenimo metų prarado Šalčininkų, Ukmergės, Trąkų, Švenčionių ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Svarbu pabrėžti, kad nors rytų Lietuvoje buvo didesnis prarastų gyvenimo metų rodiklis, tačiau nuo 2007 iki 2009 metų ir šiose savivaldybėse buvo fiksuojami teigiami pokyčiai. Nuo 2007 iki 2009 metais pastebimas akivaizdus prarastų potencialių gyvenimo metų praradimo sumažėjimas sietinas su pradėtomis taikyti efektyviomis alkoholio kontrolės priemonėmis.
Lėšos prarandamos kasmet
Atsižvelgiant į 2008 m. vidutinį darbo užmokestį skaičiuojama, kad dėl alkoholio vartojimo sukeltų mirčių prarastas šalies produktyvumas Lietuvai jau po vienerių metų atsieina beveik 33 milijonus litų. Iki pensijinio amžiaus galėję dirbti asmenys, kurie mirė 2008 m. atneštų daugiau nei 321 milijono litų uždarbio ir įplaukų į biudžetą.
|
Naujienos 
Atgal
