 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad lapkričio 14-oji Jungtinių Tautų yra pripažinta Pasauline diabeto diena. Ji minima nuo 2007 m. ir ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui.“
2009–2013 m. šios dienos tema – „Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika“, o kampanijos šūkis – „Pažinkime diabetą ir jį kontroliuokime“. 2009–2013 m. diabeto kampanija kviečia visus, atsakingus už diabeto priežiūrą, pažinti diabetą ir jį kontroliuoti. Sergantiesiems diabetu primenama apie būtinybę gilinti savo žinias apie diabetą. Sveikatos priežiūros specialistams siūloma tobulinti savo žinias ir taikyti praktiškai naujausias mokslu pagrįstas rekomendacijas.Visuomenei suteikiama informacija, kaip išvengti diabeto, kaip atpažinti ligą ir kaip tinkamai ją gydyti, kad nekiltų komplikacijų. 2013 m. kampanija skatina žmones „žengti žingsnį informacijos apie diabetą link“. Žingsniu yra laikoma bet kokia veikla, kuri padeda daugiau sužinoti apie diabetą. „Sužinok daugiau apie diabetą per įvairius informacijos kanalus. Sužinok, kas gerina diabetu sergančių žmonių gyvenimą. Sužinok daugiau apie sveiką gyvenseną arba apie tai, kas mažina riziką susirgti diabetu“, – raginama šios kampanijos metu.
Lapkričio 14-toji tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado būdą insulinui gaminti, gimtadienis. Frederikas Bantingas pirmasis išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleidęs jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija. Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo 2007 m. patvirtintas mėlynas diabeto ratas, kuris simbolizuoja vienybę, gyvybę ir sveikatą. Mėlyna spalva reiškia dangų, po kuriuo gyvena visos pasaulio tautos, o ratas, kad pasaulinė diabeto bendruomenė turi vienytis kovodama su diabetu. 2007 m. per Pasaulinę diabeto dieną buvo apšviesti 279 paminklai, kurie tapo vilties simboliu diabetu sergantiems milijonams žmonių visame pasaulyje.
Šiandien pasaulyje įregistruota per 371 mln. diabetu sergančių žmonių. 2012 m. dėl diabeto komplikacijų mirė apie 4,8 mln. žmonių – 1 kas 7 sekundes. Dėl šios ligos neretai tampama neįgaliu. Tai nulemia ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip širdies ligos, infarktas, apatinių galūnių amputacija ir aklumas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje įregistruota per 92 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Manoma, kad dar tiek pat žmonių jau serga, bet apie tai net nežino.
Diabetas tai – lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba dėl sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Yra 3 pagrindiniai diabeto tipai. I tipo diabetas yra autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt. Šio tipo liga būdinga vaikams ir jaunesnio amžiaus suaugusiesiems. Kad žmogus išgyventų, būtinos insulino injekcijos. II tipo diabetui būdinga tai, kad žmogaus organizmas geba pats gaminti insuliną, tačiau dėl prastos mitybos, fizinio aktyvumo stokos tampa jam nejautrus arba jo trūksta. Šio tipo liga sudaro daugiau negu 90 proc. diabeto atvejų visame pasaulyje. Paprastai II tipo diabetu suserga vidutinio ir vyresnio darbingo amžiaus žmonės. Per pastaruosius trisdešimt metų kone dvigubai išaugus sergamumui šio tipo diabetu, rūpintis ligos prevencija tapo itin aktualu. Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje – tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas.
Gestacinis nėštumo diabetas yra gliukozės netoleravimas nėštumo metu, nustatomas laukiantis. Moteris, sirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje. Maždaug pusei moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, po 5–10 metų išsivysto II tipo diabetas.
Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti II tipo diabetu yra šie: nutukimas arba antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, vyresnis negu 40 metų amžius, aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, genetinis polinkis (artimi giminės sirgo arba dabar serga diabetu), nėštumas.
Diabeto požymiai:
I tipo diabetui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonis pradeda jausti troškulį, gausiai šlapinasi. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugeliui ligonių krenta svoris, jiems niežti odą, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, atsiranda pykinimas, jis gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma.
II tipo diabetas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančiųjų II tipo diabetu yra nutukę. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Diabetu sergantis vaikas ima dažniau šlapintis, didėja alkis ir troškulys, prastėja matymas, ima kankinti pykinimas ir skrandžio skausmai, dėl ko krenta svoris. Jam darosi sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį. Diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, kai organai jau negrįžtamai pažeisti, o gliukozė kraujyje būna beveik mirtinai pavojingo lygio.
Komplikacijos:
Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos (didelio gliukozės kiekio kraujyje) kontrolės. Diabetas pažeidžia akis – iki aklumo, inkstus – iki inkstų funkcijos nepakankamumo, kai reikalinga inkstų hemodializė, periferines galūnių kraujagysles ir nervus – ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda negyjančios (trofinės) opos. Jis sukelia gangreną, kai tenka amputuoti galūnę, širdies bei smegenų kraujagyslių pakenkimas, kurių pasekmė – infarktai, insultai. Labai svarbi diabeto komplikacija – hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Jos požymiai: bendras silpnumas, prakaito pylimas, neramumas, drebulys, širdies plakimas. Hipoglikemija atsiranda perdozavus vaistų, insulino. Alkoholis, fizinis darbas irgi mažina glikemiją. Todėl ligonis turėtų atsargiai vartoti alkoholį, prieš sunkesnį fizinį krūvį sočiau pavalgyti. Pacientams reikėtų su savimi nešiotis cukraus gabalėlių ar saldainių, kad, atsiradus pirmiesiems hipoglikemijos požymiams, galėtų sau padėti. Nesuteikus pagalbos, prarandama sąmonė, vystosi negrįžtami smegenų pakitimai.
Tarptautinė diabeto asociacija sukūrė Mėlynojo diabeto rato testus – interaktyvų interneto įrankį, kuris demonstruoja II tipo diabeto rizikos veiksnius ir rodo teigiamus veiksmus, kurių galima imtis siekiant sumažinti asmens riziką susirgti:
● Yra įrodymų , kad gyvenimo būdo pokyčiai (normalus kūno svoris ir vidutinis fizinis aktyvumas) gali padėti išvengti II tipo diabeto vystymosi.
● Nutukimas, ypač pilvo srityje, yra susijęs su II tipo diabeto vystymusi. Netekus svorio pagerėja atsparumas insulinui ir mažėja hipertenzija. Žmonės, kurie turi antsvorio arba yra nutukę turėtų būti skatinami siekti ir išlaikyti normalų kūno svorį.
● Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių diabeto prevencijos būdų. Jis padeda išlaikyti normalų kūno svorį, sureguliuoti ir sumažinti kraujospūdį, padidinti jautrumą insulinui, pagerinti kūno sudėjimą ir psichologinę gerovę.
● Subalansuota ir visavertė mityba yra labai svarbus veiksnys. Sveika mityba sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
● Rūkymas – daugelio lėtinių ligų, įskaitant diabetą ir jo komplikacijas, rizikos veiksnys. Visi rūkaliai turi būti skatinami mesti rūkyti.
● Yra įrodymų, kad stresas ir depresija turi įtakos tiek diabetui, tiek širdies ir kraujagyslių ligoms.
● Miego trūkumas gali būti susijęs su didesne rizika susirgti II tipo diabetu.
Paneikime klaidingą nuomonę apie diabetą:
1. Diabetu serga tik seni žmonės.
NETIESA! Diabetu serga visų amžiaus grupių žmonės.
2. Diabetu daugiau serga vyrai.
NETIESA! Diabetu serga tiek vyrai, tiek moterys. Taip pat sparčiai daugėja sergančio jaunimo.
3. Diabetui negalima užkirsti kelio.
NETIESA! Iki 80 proc. II tipo diabeto galima išvengti keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą ir gerinant gyvenamąją aplinką.
4. Diabetas paveikia tik turtingas šalis.
NETIESA! Diabetu sergama visur, nepriklausomai nuo pajamų.
5. Diabeto priežiūra nėra brangi.
NETIESA! Diabeto priežiūra yra brangi ir turi potencialą paralyžiuoti bet kokią sveikatos priežiūros sistemą.
6. Diabeto prevencija yra per brangi.
NETIESA! Egzistuoja gana nebrangių ir ekonomiškai efektyvių intervencijos priemonių. Įrodyta, kad gerinant gyvenamąją aplinką, pakeitus dietą ir didinant fizinį aktyvumą galima pažaboti diabeto pandemiją.
Kaip suvaldyti grėsmingai didėjantį sergančiųjų skaičių ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu?
Labai svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys padidėjusią riziką (nutukę, turintys sergančių cukriniu diabetu giminaičių, moterys, gimdžiusios daugiau nei 4 kg svorio vaikus), turėtų profilaktiškai tikrintis gliukozę kraujyje.
Dieta – vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5–6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto.
Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Fiziškai dirbdami raumenys sudegina didelį kiekį gliukozės ir padidina raumenų ląstelių jautrumą insulinui.
Medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijomis į paodį. Kokį vaistą pasirinkti, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabeto komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būtinas sergantiems I tipo cukriniu diabetu. Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. II tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuomet, kai tabletėmis nebepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos.
Paciento mokymas – svarbi sudėtinė cukrinio diabeto gydymo dalis, nes tik gerai žinant savo ligos ypatumus galima pasiekti džiuginančių rezultatų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė
Plačiau:
http://www.dia.lt
http://www.idf.org/worlddiabetesday/toolkit/gp/raising-awareness
http://www.idf.org/worlddiabetesday |
Naujienos 
Atgal
