„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną. Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Remiantis tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktais tyrimais, Lietuvos žmonės labiausia nepatenkinti dėl šių teisių apsaugos:

• Teisė turėti ir pasirinkti darbą.
• Teisė į teisingą darbo apmokėjimą.
• Teisė į deramą gyvenimo lygį.
• Teisė į socialinę apsaugą.
• Teisė į savalaikę ir kokybišką medicininę pagalbą.
• Vaiko teisė gauti tinkamą paramą iš valstybės, kad būtų apsaugota jo teisė į mokslą.
• Senyvo amžiaus žmonių teisė į socialinę apsaugą.
• Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme.
• Nusikaltimo aukų teisės.
• Teisė į nuosavybės neliečiamumą.

Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai. Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurokose gatvelėse. Tuomet šis žaidimas buvo žaidžiamas be jokių griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva; stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolio nuversdavo turgaus palapines, paskui kamuolį griūdavo į upes... Miestiečiai baimingai traukdavosi į šalis. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“

Kasmet Švedijoje, Stokholme, už žymiausius mokslo pasiekimus teikiamos Nobelio premijos. Privatų Nobelio fondą įkūrė žymus mokslininkas Alfredas Nobelis. 1896 metais gruodžio 10 d. mokslininkas mirė, palikęs testamentą, kaip turi būti skirstomos jo lėšos. Jis nurodė kasmet įsteigti penkias Nobelio premijas – po vieną už fizikos, chemijos, literatūros, medicinos ir taikos srities pasiekimus. Nobelio premijas skiria atskiros institucijos, kurias fondas tik kontroliuoja.

Be rimtų Nobelio premijų vėliau pradėtos rengti ir nerimtos Ig Nobel. Šios nominacijos skiriamos už keistus ar praktiškai nenaudingus atradimus. 2001 m. Ig Nobel premija suteikta ir lietuviui Viliumui Malinauskui už sovietinių figūrų parką, kurį jis įkūrė Druskininkų rajone, Grūte. Tai pavadinta keistu Taikos srities atradimu.