„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Pasaulinę maisto dieną švęsti pasiūlė Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO Food and Agriculture Organisation). Šios organizacijos iniciatyvą palankiai priėmė ir patvirtino Jungtinių tautų organizacija. Šventę švenčiančios šalys užsibrėžė uždavinį kovoti su badu pasaulyje, plėsti žemės ūkį. Pasaulyje suskaičiuojama apie 800 mln. badaujančių žmonių. Trečiose pasaulio šalyse dėl maisto nepritekliaus vaikai užauga liesi ir psichiškai atsilikę. Alkanam vaikui sunku susikoncentruoti ir mokytis. Dėl neprivalgymo prastėja suaugusiųjų darbo kokybė, o tai stabdo ir visos šalies ekonomikos lygį. Šią dieną rengiamos nemokamo maitinimo, paramos akcijos, visuomenė plačiau informuojama apie skurdžiai gyvenančius žmones, kuriuos būtų galima paremti. Tarptautinės maisto dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir į sveiką mitybą. Sveikuolių klubai rengia sveiko maisto šventes.

Boso dieną populiaru švęsti Amerikoje. Šią šventę pasiūlė Patricija Bays Haroski iš Ilinojaus valstijos. Spalio 16-ąją ji pasirinko todėl, kad ši diena – jos tėčio gimtadienis, o ji tuo metu dirbo tėčio įmonėje sekretore. Šventę ji įregistravo 1958 metais JAV Prekybos rūmuose.

2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Maskvos Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų žvėriškos žudynės, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų deportuoti. Rusija, norėdama užmaskuoti nusikaltimus, ištrinti šios vietos nužudytų žmonių palikimą, neteisėtai kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė į rusiškus. Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos kraštas priklausė tuometinei hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje – per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. Per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Ten kur praeidavo sovietų kariuomenė, pakelėse likdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnai, o kaimuose – išprievartautos moterys ir net mažos mergaitės. Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, sovietų torpedoms nuskandinus laivus.