„Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“

Remiantis Tarptautine psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacijos dešimtąja redakcija (TLK-10), visi sutrikimai suskirstyti į dešimt grupių. Ši klasifikacija naudojama kasdieniame visų gydytojų, ne vien psichiatrų, darbe, tačiau jos principus visuomenei suprasti gana sunku. Paprasčiau būtų remtis psichiatrijos epidemiologijos tyrimų duomenimis, kurie rodo, kad visus psichikos ir elgesio sutrikimus pagal paplitimo lygį galima suskirstyti į tris dalis: a) labiausiai paplitę, dažni (20–35 proc. visų gyventojų serga bent vieną kartą per gyvenimą), tačiau nesunkūs ir nesukeliantys ilgalaikės negalios (depresija, adaptacijos sutrikimai, nerimo sutrikimai ir kt.); b) santykinai reti (5-10 proc. gyventojų), tačiau sunkūs, daugeliui sergančiųjų sukeliantys negalią, socialinę dezadaptaciją (psichoziniai sutrikimai: schizofrenija ir kiti šios grupės sutrikimai; jie kartais susiję su galvos smegenų pažeidimais ar piktnaudžiavimu psichoaktyviomis medžiagomis, bet gali atsirasti ir be šių veiksnių); c) asmenybės sutrikimai (jų paplitimas iki šiol nėra tiksliai žinomas; anksčiau šių sutrikimų turintys žmonės vadinti "psichopatais", "sociopatais", "neurotikais"). Šios grupės simptomai ir sutrikimo eiga nebūdingi pirmosioms dviems grupėms. Šiuo atveju elgesio ir adaptacijos sutrikimai prasideda jau vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje, tačiau visuomenėje tokie žmonės tarsi "pasislepia" ir gana ilgą laiką jų problemos būna tik jų artimųjų ar jų pačių reikalas. Tokie asmenys visuomenėje vadinami "vampyrais" ar "sadistais", nes jie dažnai egoistiškai reikalauja dėmesio, narciziškai, neatsižvelgdami į kitų poreikius, siekia patenkinti savo norus, kankina kitus, tačiau prispyrus reikalui jie sugeba mobilizuotis, pasislėpti po "darboholiko" ar "rūpestingos mamytės" kaukėmis, ir dėl to kiti žmonės apie jų sutrikusį charakterį net nieko neįtaria.

Pasaulinė vegetarų diena minima kasmet spalio 1 d. nuo 1977 m., kai ji pirmą kartą buvo paminėta Amerikoje, Šiaurės Amerikos vegetarų draugijos iniciatyva, o kitais metais prie šios iniciatyvos prisijungė tarptautinė vegetarų sąjunga, vėliau ir kai kurios kitos pasaulio šalys.
Vegetarizmas yra mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos ir jos produktų, įskaitant paukštieną, žuvį, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus. Dažniausiai pieno produktų ir kiaušinių nevartoja tik dalis vegetarų. Yra radikalių vegetarų – veganų, kurie vartoja tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūninės kilmės produktais.
Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių: vieni – iš gailesčio žudomiems gyvūnams, kiti dėl sveikatos problemų. Žmogus gali tapti vegetaru ir dėl etinių, religinių sumetimų, dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka todėl, kad yra susirūpinę mėsos industrijos poveikiu aplinkai. Be to, pasak vegetarų, tokia dieta padeda sumažinti išlaidas maistui ir pan.
Terminas ,,vegetarizmas“ kilęs iš anglų kalbos žodžio vegetable (augalas, daržovė). Nors vegetarizmas jau tūkstančius metų praktikuojamas kai kuriuose šalyse, kur dominuoja budizmas, induizmas, pavyzdžiui, Indijoje, pasak įvairių šaltinių, vegetarai šiandien sudaro nuo 20 proc. iki 40 proc. visų gyventojų.

1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Dar 1982 m. Vienoje buvo patvirtinta tarptautinė senėjimo problemų sprendimo programa, o 1991 m. Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstytas požiūris ir į senatvės problemas ir nuostatai, kurių patariama laikytis visoms šalims. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Lietuvoje ši diena paskelbta minėtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, patvirtinus LR Vyriausybei.
Traumos daugelyje Europos valstybių yra antroji žmonių gyvenimo trumpėjimo priežastis. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Dažniausia jų traumų priežastis yra kritimai. Be to dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia komplikacijas, po kurių ilgiau sveikstama. Kasmet kritimą patiria 30-60 proc. suaugusiųjų žmonių, maždaug pusė jų - daugiau nei vieną kartą. Moterys dažniau susižeidžia negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze. Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22-60 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

1975 m. UNESCO paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine muzikos diena. Vienas iš šios šventės iniciatorių – kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.Šią dieną įvairiose šalyse rengiami geriausių šalies atlikėjų koncertai. Muzika žmonijoje gyvuoja nuo senovės. Tą rodo archeologiniai kasinėjimai, ant uolų aptikti piešiniai, kuriuose pavaizduoti žmonės su muzikos instrumentais. Muzika, kaip ir šokis, visų pirma, atsirado kaip dievų garbinimo priemonė. Senovės žmonės šokdavo pagal pirminę muziką aukodami dievams aukas. Dabar muzikos yra įvairiausių stilių, kiekvienas renkasi, kas jam patinka. Visais laikais aukštinama klasikinė muzika. Yra pastebėta, kad muzika turi įtakos žmonių ir sveikatai ir aktyvumui. Rytą patariama klausytis linksmos, greitos muzikos, kuri prižadintų, suteiktų energijos dienai. Vakare, kad geriau užmigtum – ramesnės lėtos muzikos. Pastebėta, kad muzika turi įtakos ir gyvuliams. Pvz., atliktas eksperimentas su karvėmis rodo, kad karvės, kurioms buvo duodama klausytis Mocarto, davė daugiau pieno. Psichologai teigia, kad muzika galima gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, numalšinti skausmą.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, Kūno kultūros ir sporto diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008-aisiais. Pirmasis spalio šeštadienis pasirinktas todėl, kad 1934 metų spalio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto įstaiga – Kūno kultūros rūmai. Jų tikslas – ugdyti sveiką ir išauklėtą tautą. Šią dieną visoje Lietuvoje organizuojami sporto renginiai, į kuriuos stengiamasi įtraukti visus žmones. Bent vieną dieną per metus sportuokime drauge visoje Lietuvoje!